Visame pasaulyje vis plačiau toleruojamos antišeimiškos vertybės. Jaučiama taip pat ir moralinio reliatyvizmo įtaka, teigianti, kad nėra vienos privalomos etinės ar moralinės tiesos, ir skelbianti tariamą laisvę, iš tiesų tik atskiriančią žmogų nuo žmogaus. Tokioje situacijoje šiandieninė Katalikų Bažnyčia aktyviai vykdo teologines bei pastoracines paieškas, siekdama įveikti vis didėjantį tarpusavio susvetimėjimą ir individualizmą šeimoje bei dabartinę šeimos krizę, besireiškiančią plintančia kohabitacija bei skyrybomis. Katalikiškoji teologija akcentuoja Dievo trinitarinį gyvenimą esant tinkamiausiu santuokos pirmavaizdžiu. Šeima yra unikali būtent savo panašumu į Dievo paveikslą ir tam tikra prasme yra apreiškimas, nurodantis, koks turėtų būti žmonių santykis su Dievu ir vienas kitu. Savo meilės bendryste vyras ir moteris santuokoje atspindi Trivienio Dievo paveikslą. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą turi asmeninį Dievo kvietimą meilės dialogui, bendrystei. Dialogo, pokalbio, komunikacijos matmuo yra esminė žmogaus tiesa. Žmogus save suvokia tik akistatoje su kitu. Santuokos kaip dialogo supratimas reiškia kokybiškai naują sutuoktinių buvimą kartu - buvimą santykyje, dialoge su nuostata girdėti suprasti, dalintis ir atleisti. Būti žmogumi reiškia būti pašauktam tarpasmeninei žmogiškai bendrystei, kurios pavyzdys matomas Trejybės Asmenų bendrystėje, kur visų tarpasmeninių santykių pamatas - buvimas dovana. Sutuoktiniai realizuoja šį pašaukimą meilei per santuoką. ... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor paper studies the positive experience of the retreat movement “Encounters hof Spouses”. This movement aims at reconciliation of families where spouses have relationship problems. This movement encourages openness and dialogue between spouses which is based on discovering the image and likeness of God in the human person. The paper therefore, stresses the role of understanding both oneself and the other person as having natural dignity and worth due to the image and likeness of God. This understanding leads to an open dialogue between spouses which brings confidence, trust and new unity. The methodology of the research was participant observation. The spouses shared their experience by talking and analyzing the positive changes in their relationships. The paper aims at the theological anthropological generalization of this help to families and provides some recommendations of how to apply this experience more widely. Thus , the paper is relevant and important for today’s society and Christian communities. The first part of the paper discusses the theological aspects of the human person and marriage in God’s plan for this world as seen from the documents of the Catholic Church. It deals with the Christian idea of the family as a reflection of the Trinitarian Union and as a vocation for divine love, as well as complete self-giving. It also analyzes marriage as a sacrament. The second part of the paper is devoted to the phenomenon of the dialogue as the basic... [to full text]

Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text] / Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą]

Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text]