Šis magistro darbas skirtas kaltės kaip santuokos nutraukimo pagrindo analizei. Darbas suskirstytas į tris pagrindines struktūrines dalis. Pirmoji dalis skirta nagrinėti kaltės dėl santuokos nutraukimo sampratai šeimos teisėje. Didelis dėmesys šioje dalyje skiriamas Civiliniame kodekse pateiktų nuostatų dėl sutuoktinio kaltės apibrėžimo išaiškinimui. Taip pat nagrinėjami kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinejimo ypatumai bei išanalizuojami kaltės kaip instituto taikymo tikslai santuokos nutraukimo bylose. Kitoje dalyje nagrinėjama vieno iš sutuoktinių kaltės įtaka santuokos nutraukimo tvarkai, siekiant išsiaiškinti bylų dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės negrinėjimo ypatumus. Skiriamas dėmesys ir taikinimo procedūros bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. Trečioji darbo dalis skirta vieno iš sutuoktinių kaltės konstatavimo santuokos nutraukimo bylose pasekmėms nagrinėti. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skirtinas kaltės dėl santuokos nutraukimo konstatavimo įtakos sutuoktinių turto padalijimui, išlaikymo priteisimui, vedybų sutarties taikymui, analizei. Trečioje dalyje taip pat nagrinėjama kaltės įtaka sutuoktinių neturtinėms teisėms ir pareigoms bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ypatumai nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. / Fault as the grounds for divorce is analyzed in this Master’s paper. The paper is divided into three major sectiones. A thorough analysis of the concept of fault in family law is provided in the first part of this paper. The biggest attention in this section is paid to the interpretation of the definition of the spouse’s fault provided in the Civil Code of The Republic of Lithuania. The examination of the evidense in such cases and the objectives of the institute of fault divorce is also being analyzed in this section. Specific features of divorce on the fault grounds are analyzed in the second section in order to clarify the procedure of using spouse’s fault as the reason for divorce. It also includes the examination of conciliation procedure and some interim measures that can be taken in order to protect the other spouses interests and rights. A thorough analysis of the consequences of fault divorce is provided in the last section. Each type of the consequences is analyzed separately. The biggest attention is given to the effect of getting divorce based on fault grounds on marital property division, spousal maintenance, marriage contract as well as the influence of the fault of one spouse on moral rights and obligations and the possibility to compensate property and moral damages caused by other spuoses fault behavior.

SANTRAUKA Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaltė kaip santuokos nutraukimo pagrindas. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas kaltės sampratai, ją siekiama atskleisti lyginant kaltės sampratą šeimos teisėje su kaltės samprata civilinėje teisėje. Autorė analizuoja, kokią kaltės sampratą (objektyviąją ar subjektyviąją) įstatymų leidėjas įtvirtino šeimos teisėje. Tai daroma atskaitos tašku pasirinkus civilinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės taip pat analizuojamas kaip sankcija kaltajam dėl santuokos (kuri pripažįstama savotiška sutartimi) nutraukimo sutuoktiniui Siekiama atskleisti preziumuojamus ir nepreziumuojamus kaltės atvejus, išsamiai išanalizuojant ne tik įstatymines nuostatas, bet ir Lietuvos teismų praktiką. Nagrinėjama, kokiais atvejais pripažįstama abiejų sutuoktinių kaltė ir kokias teisines pasekmes sukelia šio fakto konstatavimas. Analizuojama, ar gali paduoti ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kuris remiasi savo kalte kaip pagrindu nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 straipsnį. Taip pat dėmesys skiriamas šalių teisei baigti savo ginčą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Darbe nagrinėjama, kokias specifines santuokos nutraukimo teisines pasekmes sukelia būtent santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: ar turi įtakos kaltės pripažinimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui, išlaikymo sutuoktiniui priteisimui, kokios kyla neturtinės pasekmės, ar privalo grąžinti iš... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY This Master’s thesis presents fault as the basis of a marriage breach. The thesis concentrates on the conception of fault; this conception is revealed by making comparison of conception of fault in family law and in civil law. The author analyses what kind of fault conception (objective or subjective) is consolidated in the family law by the legislator. This is done by choosing the datum-line as the fault conception consolidated in the civil law. The breach of marriage due to the fault of a spouse is also analyzed as a sanction for the guilty spouse concerning the breach of the marriage which is a kind of a contract. The work seeks to reveal the presumptionable and dispresumptionable cases of fault; the work deals with the thorough analysis not only of legitimate attitudes, but also Lithuanian Law practice as well. The thesis researches the cases of the fault of both spouses, and also provides the juridical outcome of such a statement. Moreover, the thesis analyses the case of bringing a lawsuit against a spouse if a spouse appeals to his fault as a basis to break the marriage according to the Article 3.60 of the Lithuanian Civil Code. However, attention is paid to the rights of the parties to terminate their argument due to the breach of the marriage in common agreement. The Master’s Thesis provides analysis of specific legal outcome of marriage breach namely because of the marriage breach due to the fault of a spouse: if confession of the fault has any influence on... [to full text]

Sekuliarizacijos proceso suformuotos nuostatos, nesutampančios su tradiciniu Bažnyčios mokymu ar prieštaraujančius jam vis labiau skverbiasi į racionaliu mąstymu ir praktiniu išbandymu paremtą žmogaus gyvenimą. Mokslo pažanga, religijos ir Bažnyčios įtakos visuomenei ir asmeniui silpnėjimas suformavo tam tikrą sekuliarią pasaulėžiūrą – sekuliarizmą. Šio darbo tikslas – ištirti ir atskleisti, kokias nuostatas sekuliarizacijos procesas suformavo konkrečioje žmogiškojo gyvenimo tikrovėje, tiksliau – kaip paveikė tradicinę (katalikišką) santuokos sampratą. Išanalizavus literatūrą, išskirtos ir aptartos vyraujančios sekuliarizmų formos – dogmatiškasis sekuliarizmas, religinis neutralumas ir religijos individualumas, jų raiška individo ir visuomenės gyvenime. Remiantis Šventuoju, Raštu ir Bažnyčios dokumentais išnagrinėtas ir pristatytas Katalikų Bažnyčios mokymas apie santuoką, jos sakramentiškumą, santuokiniai gėriai ir įsipareigojimai. Analizuotas ir aptartas santuokos sekuliarizacijos procesas ir šiuolaikinio pasaulio iššūkiai katalikiškos santuokos sampratai. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti santuokos sakramentui Katalikų Bažnyčioje ruošiamų asmenų katalikiškos santuokos supratimo sekuliarizmus. Klausimynas sudarytas remiantis Katalikų Bažnyčios mokymo apie santuoką pagrindiniais teiginiais. Darbe pateikiami tyrimo duomenys ir išvados. / The by secularism shaped attitude that misaligns with the traditional Church teaching or that conflicts with it, is penetrating into the ones life – a life that is based on rational thinking and proven practice. The scientific progress, the weakening influence of the Church and religion on the society and on a person formed a particular secular worldview – the secularism. The object of this work is to investigate and expose what attitude formed the secularism process in the particular sphere of the human reality – marriage; being more specific – how it affected the traditional (catholic) conception of marriage. After a thorough research of literature are distinguished and discussed the main forms of secularism: dogmatic secularism, religious neutrality and religious individuality, their expressions in the life of a person and in the life of a society. The analysis of Catholic Church teachings on marriage, its sacramentality, the goodness of marriage and the commitment are based on the Scripture and the documents of the Church. This work analyzes, discusses and presents the process of secularism and the challenges of the modern world concerning the catholic conception of marriage. A qualitative study has been done with a purpose to identify the secularism of understanding of the Catholic marriage by those who are preparing for the sacrament of marriage in the Catholic Church. The questionnaire was formed on the basis of the Catholic Church’s main propositions about marriage... [to full text]

The main author’s aim is to answer a question, if a strict legal regulation has an influence on the stability of institution of marriage. The author analyzes legal norms, regulating the conditions of dissolution of marriage in Lithuania and in other European countries. Also gives summarized conclusions and makes particular suggestions for improving existing legal norms, which regulates the conditions of dissolution of marriage.

Magistriniame darbe nagrinėjamas sutuoktinių lygiateisiškumo principo apribojimas, pasireiškiantis turto padalijimu nelygiomis dalimis nutraukiant santuoką. Darbe atskleidžiama nukrypimo nuo lygių dalių principo nutraukiant santuoką instituto esmė, analizuojamos pagrindines jo teorinės ir praktinės problemos, nurodomi galimi jų sprendimo variantai. Remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teismų praktika nagrinėjami pagrindai, kuriais remiantis turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis, tai įstatymo įtvirtinti pagrindai leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be minėtų pagrindų teismui yra suteikta teisė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo pripažinti ir kitas svarbias aplinkybes. Dažniausiai teismų praktikoje pasitaikantys pagrindai yra nelygus indėlis įgyjant turtą, sutuoktinio kaltė, sutuoktinio veiksmai, kuriais sumažintas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas ir pan. Kiekvienu atveju būtina ne tik nurodyti, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ir nurodyti, kokius įstatymo saugomus interesus tai apsaugos, ir kiek nukrypimas nuo lygių dalių principo yra tikslingas ir būtinas. Nukrypimo nuo lygių dalių principo atvejų analizė pateikiama per glaudžiai su nagrinėjama tema susijusius klausimus, tokius kaip sutuoktinių lygiateisiškumas, dalytino turto nustatymo problema ir kitus. Taip pat atskirai aptariami nukrypimo nuo lygių dalių principo... [toliau žr. visą tekstą] / Masters’ work analyses limitations to the principle of equality between spouses, evidenced by unequal division of marital property in case of divorce. The work reveals the essence of the institute of deviation from the principle of equitable distribution upon dissolution of marriage, it likewise analyses the main theoretical and practical problems arising out of the latter institute, notes the ways of possible solutions. Lithuanian and foreign countries’ jurisprudence is referred to when considering the grounds for dividing and distributing marital property in unequal parts. Interests of minor children, health of a spouse or his/her economic circumstances are the grounds for the deviation from the principle of equitable distribution of marital assets as set forth by law. The court is entitled to deviate from the aforementioned principle on other than enumerated grounds, if it holds that different circumstances are material to the case. The grounds most commonly found in jurisprudence are unequal contribution to the acquisition of marital property, fault of a spouse, actions on the part of a spouse diminishing the value of marital assets, etc. Each time for the court in charge of the case it is necessary to prove both, the ground for the deviation from the principle of equitable division of marital property, and refer to specific interests protected by law, define how justifiable and essential the deviation is. The analysis of deviation from the principle of equitable division... [to full text]

Pagrindinė šio darbo koncepcija ir tikslas – nagrinėti šeimos ir santuokos klausimus per vertybių prizmę. Nagrinėjant santuokos kaip vertybės silpnėjimą buvo apsiribota keturiais pagrindiniais veiksniais: pripažinimu ir įtvirtinimu naujų gyvenimo kartu formų, asmens saviraiškos svarba, karjeros ir tvirti materialinio pagrindo siekimu bei įpareigojimų ir atsakomybės vengimu. / The main concept of this work and the aim - to examine the family and marriage issues through the prism of values. The examination of marriage as the values decline was confined to four major factors: the recognition and establishment of new life forms, to express the importance of personal, career and solid material basis for the achievement of the obligations and liability avoidance.

Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės Šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu akcentuojamas vaidmuo, priskiriamas šeimai, kaip natūraliai ir pagrindinei visuomenės grupei, užtikrinančiai visuomenės ir valstybės stabilumą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš šeimos teisės institutų. Tinkamas santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas turi labai didelę reikšmę, nes leidžia užtikrinti asmeninės laisvės apsaugą, sąžiningo sutuoktinio teisių gynimą, sumažinti teisinių ginčų skaičių ir gali daryti įtaką šeimos stabilumui. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksui santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes įtvirtinta daug naujovių. Viena iš tokių naujovių – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (ių) kaltės. Taikymo praktika pagal šį kodeksą dar nėra pilnai susiformavusi. Todėl nagrinėjama tema ,,Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės” yra labai aktuali. Taigi darbe yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo institutas, analizuojamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pirmiausiai aptariama santuokos nutraukimo samprata, toliau analizuojamas sutuoktinio kaltės klausimas, galiausiai, per nagrinėjamus atskirų santuokos nutraukimo būdų ypatumus, siekiama išaiškinti santuokos nutraukimo teisines pasekmes kaltam sutuoktiniui... [toliau žr. visą tekstą] / The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse Family is the basis of our society and our state. This provision is established in the first part of the thirty-eighth particle of the Constitution of Lithuania. The role that is emphasized in such way is subsumed to the family as natural and main group of society, which secures the stability of society and country. Divorce is one of the institutes of Family Law. Proper legal regulation of divorce is very important, because it allows to warrant the security of personal freedom, the defense of conscientious spouse rights, it allows to reduce the number of legal issues and can influence the stability of the family. When in 2005-07-01 the new Civil code of Lithuanian Republic came into force the juridical regulation of conjugality abatement has changed, because it consolidates a lot of innovations. One of these innovations is a divorce by the fault of one (or both) spouse. The application practice according this code has not been totally formed yet. That is why the studied theme “The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse” is very important. The institute of divorce, the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse are under consideration in this work. Foremost, sets forth the conception of divorce, further analyses the issue of fault spouse and seeks to discover the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse by analyzing separated discipline of divorce, discuss the... [to full text]