Kuriant informacines sistemas (IS) susiduriama su viena svarbiausių problemų tai nesusikalbėjimo tarp IS ir dalykinės srities ekspertų. Dėl šio nesusikalbėjimo didėja IS kūrimo kaina bei ilgėja sistemos kūrimo laikas, nes reikalingas daugkartinis sistemos prototipų pristatymas, bei pakartotinis reikalavimų peržiūrėjimas. Vienas iš problemos sprendimo būdų yra dalykinės srities kalbų (DSK) kūrimas ir naudojimas įvairiose dalykinėse srityse. Bendros kalbos naudojimas palengvina bendravimą tarp DS ir IS ekspertų. Šiuo metu nėra dalykinių kalbų kūrimo metodikos MagicDraw UML aplinkoje. Šiame darbe pateikiama metodika DSK kūrimui MagicDraw aplinkoje ir sukuriama veiklos objektų modeliavimo kalba. Pasiūlyta kalba padarys klasių modelį suprantamesnį dalykinės srities ekspertams. / Within Information systems engineering process is a major problem – information systems and domain experts can‘t easily understand each other language. The reason is that the domain and IS expert’s uses the different terminology. Different terminology increases the information system development time, because there is a need to re-review the requirements and reassessment of the prototype. One of the ways of solving this problem is the Domain Specific Language development and use in various problem domains. Usage of common language facilitates the communication between IS and domain experts. There is no methodology of Domain Specific Language development by CASE tools. There-fore possible solution is proposition of this methodology. In this paper is described the solution of both problems (methodology of DSL development and proposed language of class model extension with enterprise model objects). Proposed language should optimize existing class model making it more understandable for domain experts.

Disertacijos darbo tikslas buvo sukurti ir ištirti puslaidininkinius terahercinių (THz) impulsų emiterius ir detektorius, skirtus sistemoms, naudojančioms 1 μm bangos ilgio femtosekundinę lazerinę spinduliuotę. THz impulsų generavimo ir detektavimo sistema, kurios optoelektroninius puslaidininkinius komponentus aktyvuoja femtosekundiniai lazerio impulsai, yra plačiai taikoma terahercinėje laikinės srities spektroskopijoje. Tradiciškai tokiose sistemose naudojami Ti:safyre femtosekundiniai lazeriai, kurių spinduliuotės bangos ilgis yra ~800 nm. Šios sistemos nėra patogios dėl jų matmenų, nes lazeriai turi sudėtingą kelių pakopų kaupinimo sistemą. Pastaruoju metu THz impulsų generavimui vis dažniau naudojami femtosekundiniai kietakūniai ir šviesolaidiniai lazeriai, kurių spinduliuotės bangos ilgis patenka į artimosios IR spinduliuotės sritį. Tačiau šios sistemos vis dar neturi tinkamos medžiagos fotolaidiems elementams gaminti, kurie būtų žadinami 1 – 1,55 µm bangos ilgio lazeriais. Tokios medžiagos, visų pirmą, turi būti jautrios optinei spinduliuotei, o jų draustinės energijos tarpas turi atitikti žadinamos spinduliuotės fotonų energiją, be to sluoksniai turi pasižymėti didele tamsine varža bei labai trumpomis krūvininkų gyvavimo trukmėmis (~ 1 ps). Šioje disertacijoje yra pateikiami THz impulsų generavimo panaudojus puslaidininkių paviršius ir fotolaidžias antenas rezultatai, žadinant 1 µm bangos ilgio femtosekundiniais lazerio impulsais. / The aim of dissertation was to develop and explore the semiconductor material terahertz (THz) pulse emitters, for Terahertz time–domain spectroscopy (THz–TDS) systems using a 1 μm wavelength femtosecond laser radiation. THz pulse generation and detection using optoelectronic semiconductor components in THz–TDS excited by femtosecond laser pulses become these days a powerful experimental technique. Traditionally, mode-locked Ti:sapphire lasers emitting at the wavelengths ~800 nm are used. However Ti:sapphire lasers require many-stage optical pumping arrangement, the system is quite bulky and complicated. The solution could be the lasers emitting in 1 – 1.55 µm, which can be directly pumped by diode laser bars. Recently, several compact, efficient and cost-effective solid-state and fiber laser systems that generate femtosecond pulses at near-infrared wavelengths have been developed and employed for activating THz–TDS systems. The main obstacle of these systems is the lack of material with appropriate bandgap, high dark resistivity and short (~ ps) carrier lifetimes.

The aim of dissertation was to develop and explore the semiconductor material terahertz (THz) pulse emitters, for Terahertz time–domain spectroscopy (THz–TDS) systems using a 1 μm wavelength femtosecond laser radiation. THz pulse generation and detection using optoelectronic semiconductor components in THz–TDS excited by femtosecond laser pulses become these days a powerful experimental technique. Traditionally, mode-locked Ti:sapphire lasers emitting at the wavelengths ~800 nm are used. However Ti:sapphire lasers require many-stage optical pumping arrangement, the system is quite bulky and complicated. The solution could be the lasers emitting in 1 – 1.55 µm, which can be directly pumped by diode laser bars. Recently, several compact, efficient and cost-effective solid-state and fiber laser systems that generate femtosecond pulses at near-infrared wavelengths have been developed and employed for activating THz–TDS systems. The main obstacle of these systems is the lack of material with appropriate bandgap, high dark resistivity and short (~ ps) carrier lifetimes. / Disertacijos darbo tikslas buvo sukurti ir ištirti puslaidininkinius terahercinių (THz) impulsų emiterius ir detektorius, skirtus sistemoms, naudojančioms 1 μm bangos ilgio femtosekundinę lazerinę spinduliuotę. THz impulsų generavimo ir detektavimo sistema, kurios optoelektroninius puslaidininkinius komponentus aktyvuoja femtosekundiniai lazerio impulsai, yra plačiai taikoma terahercinėje laikinės srities spektroskopijoje. Tradiciškai tokiose sistemose naudojami Ti:safyre femtosekundiniai lazeriai, kurių spinduliuotės bangos ilgis yra ~800 nm. Šios sistemos nėra patogios dėl jų matmenų, nes lazeriai turi sudėtingą kelių pakopų kaupinimo sistemą. Pastaruoju metu THz impulsų generavimui vis dažniau naudojami femtosekundiniai kietakūniai ir šviesolaidiniai lazeriai, kurių spinduliuotės bangos ilgis patenka į artimosios IR spinduliuotės sritį. Tačiau šios sistemos vis dar neturi tinkamos medžiagos fotolaidiems elementams gaminti, kurie būtų žadinami 1 – 1,55 µm bangos ilgio lazeriais. Tokios medžiagos, visų pirmą, turi būti jautrios optinei spinduliuotei, o jų draustinės energijos tarpas turi atitikti žadinamos spinduliuotės fotonų energiją, be to sluoksniai turi pasižymėti didele tamsine varža bei labai trumpomis krūvininkų gyvavimo trukmėmis (~ 1 ps). Šioje disertacijoje yra pateikiami THz impulsų generavimo panaudojus puslaidininkių paviršius ir fotolaidžias antenas rezultatai, žadinant 1 µm bangos ilgio femtosekundiniais lazerio impulsais.

Šiame darbe buvo analizuojama programinė įranga skirta diskretizuoti sritį į baigtinius elementus. Analizuotos MATLAB sistemos ir COMSOL programos diskretzavimo galimybės. Sukurta programa sujungianti COMSOL ir MATLAB, kuri leidžia diskretizuoti sritį į baigtinius elementus. / In this work was done study of software for domain discretization by finite elements. Created program that connects MATLAB and COMSOL, which allows domain discretization by finite elements.

Disertacijoje sprendžiama lėtinimo sistemų kraštinių ir galinių laidininkų įtakos modelių tikslumui įvertinimo problema. Pagrindiniai tyrimo objektai – daugialaidžių ir meandrinių mikrojuostelinių linijų matematiniai modeliai, skaitiniai analizės metodai. Darbo tikslas – sukūrus modelius, grįstus baigtinių skirtumų laiko srities metodu, ištirti galinių ir kraštinių laidininkų netolygumų įtaką meandrinių mikrojuostelinių vėlinimo linijų laiko ir dažninėms charakteristikoms, pasiūlyti meandrinių vėlinimo linijų konstrukcijų tobulinimo priemones. Darbe sprendžiami uždaviniai: matematinių pavienės, susietųjų ir daugialaidžių mikrojuostelinių linijų modelių sudarymas ir savybių tyrimas, taikant baigtinių skirtumų bei baigtinių skirtumų laiko srities analizės metodus; daugialaidžių mikrojuostelinių linijų sintezės ir meandrinių mikrojuostelinių vėlinimo linijų analizės algoritmų bei jų elektrinių charakteristikų skaičiavimo metodikų sudarymas. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje formuluojama tiriamoji problema, aptariamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomi pranešimai konferencijose disertacijos tema bei pateikiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / There are investigated accuracy issues of edges and ends evaluation problems of meander slow-wave systems in the dissertation. Objects of research – mathematical models of multiconductor and meander microstrip delay lines, numerical analysis methods. Aim of the work – after creating mathematical models, based on finite difference time domain method, explore ends and edges discontinuity effects on meander microstrip delay lines time and frequency characteristics, propose structural improvement measures of meander delay line. The dissertation approaches major tasks such as: mathematical individual, coupled, multiconductor microstrip lines models composition for performance and their properties investigation using finite difference and finite difference time domain methods of analysis; synthesis algorithm of multiconductor microstrip lines and analysis algorithm of meander microstrip delay line and methodology of their electrical characteristics calculation creation. The thesis consists of four parts including introduction, 4 chapters, conclusions, references. The introduction reveals investigated problem, importance of the thesis and object of research. It also describes the purpose and tasks of the dissertation, research methodology, scientific novelty and the practical significance of results examined in the thesis and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made... [to full text]

There are investigated accuracy issues of edges and ends evaluation problems of meander slow-wave systems in the dissertation. Objects of research – mathematical models of multiconductor and meander microstrip delay lines, numerical analysis methods. Aim of the work – after creating mathematical models, based on finite difference time domain method, explore ends and edges discontinuity effects on meander microstrip delay lines time and frequency characteristics, propose structural improvement measures of meander delay line. The dissertation approaches major tasks such as: mathematical individual, coupled, multiconductor microstrip lines models composition for performance and their properties investigation using finite difference and finite difference time domain methods of analysis; synthesis algorithm of multiconductor microstrip lines and analysis algorithm of meander microstrip delay line and methodology of their electrical characteristics calculation creation. The thesis consists of four parts including introduction, 4 chapters, conclusions, references. The introduction reveals investigated problem, importance of the thesis and object of research. It also describes the purpose and tasks of the dissertation, research methodology, scientific novelty and the practical significance of results examined in the thesis and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation, offering the material of made... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama lėtinimo sistemų kraštinių ir galinių laidininkų įtakos modelių tikslumui įvertinimo problema. Pagrindiniai tyrimo objektai – daugialaidžių ir meandrinių mikrojuostelinių linijų matematiniai modeliai, skaitiniai analizės metodai. Darbo tikslas – sukūrus modelius, grįstus baigtinių skirtumų laiko srities metodu, ištirti galinių ir kraštinių laidininkų netolygumų įtaką meandrinių mikrojuostelinių vėlinimo linijų laiko ir dažninėms charakteristikoms, pasiūlyti meandrinių vėlinimo linijų konstrukcijų tobulinimo priemones. Darbe sprendžiami uždaviniai: matematinių pavienės, susietųjų ir daugialaidžių mikrojuostelinių linijų modelių sudarymas ir savybių tyrimas, taikant baigtinių skirtumų bei baigtinių skirtumų laiko srities analizės metodus; daugialaidžių mikrojuostelinių linijų sintezės ir meandrinių mikrojuostelinių vėlinimo linijų analizės algoritmų bei jų elektrinių charakteristikų skaičiavimo metodikų sudarymas. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje formuluojama tiriamoji problema, aptariamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomi pranešimai konferencijose disertacijos tema bei pateikiama disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation investigates the optical time domain reflectometer (OTDR) systems. The main object of research is an optical receiver for OTDR. The aim of the work is to create an optical receiver design method-ology to achieve optimal dynamic range of the system for a given band-width, design and investigate integrated fully differential variable gain tran-simpedance amplifier for OTDR optical receiver. Main tasks solved in this work are: perform analysis of OTDR struc-tures, main specifications and suggest possible improvement approaches; analyze main optical receiver noise sources and noise minimization and create generalized noise model; create optical receiver for an OTDR design methodology, that allow calculating avalanche photodiode multiplication factor, transimpedance amplifier feedback resistance and voltage amplifier input transistor dimensions that achieves optimal OTDR dynamic range; design and perform simulations of transimpedance amplifier integrated cir-cuit using AMS 0.35 µm CMOS technology and calculate optical receiver parameters in 0.1–100 MHz range of bandwidths The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chap-ters, Conclusions, References and 1 Annex. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research. It also describes the purpose and tasks, research methodology, scientific novelty, the practical significance of re-sults examined in the paper and defended statements. The... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos laiko srities optinės reflektometrinės (OTDR) sistemos. Pagrindinis tyrimo objektas yra OTDR įėjimo pakopa – optinis imtuvas (OI). Disertacijos tikslas – sukurti OI projektavimo metodiką, lei-džiančią pasiekti optimalų dinaminį diapazoną, suprojektuoti ir ištirti integ-rinį diferencinį pereinamos varžos stiprintuvą (PVS) su kintamu stiprinimo koeficientu. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: atliekama OTDR ir jų pagrindinių charakteristikų analizė ir formuluojamos tobulinimo kryptys; analizuojami pagrindiniai optinio imtuvo triukšmų šaltiniai, jų mažinimo galimybės ir su-daromas apibendrintas optinio imtuvo triukšmų modelis; sukuriama OI pro-jektavimo metodika, leidžianti apskaičiuoti griūtinio fotodiodo dauginimo faktorių, pereinamosios varžos stiprintuvo grįžtamojo ryšio varžą ir įėjimo tranzistoriaus fizinius matmenis, kuriems esant gaunamas optimalus dina-minis diapazonas; projektuojamas optinio imtuvo maketas iš diskrečiųjų elementų ir tiriami jo parametrai; atliekamas integrinio PVS projektavimas ir modeliavimas, taikant 0,35 µm KMOP technologiją bei optinio imtuvo pa-rametrų skaičiavimas 0,1–100 MHz dažnių juostų diapazone. Disertaciją sudaro įvadas ir keturi skyriai. Pabaigoje pateikiami naudo-tos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 1 priedas. Įvadiniame skyriuje aptariama: tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, ap-rašoma tyrimų metodika... [toliau žr. visą tekstą]