This thesis presents research in the area of creation of coated electrodes for hard surfacing. The principal subject of research is coated electrodes and metals deposited by means of them. The main objective of the thesis is to develop new electrode coatings, to obtain the metal having the proper mechanical properties which enable to produce the surface layers with acquire strength and resistance to abrasive wear. The application area of newly developed welding electrodes is surfacing of working parts of agricultural, mining and road-building machines. The thesis also deals with optimization of alloying elements transfer from electrode to liquid pool with a view to obtain economically alloyed deposited metal. Welding electrodes are being produced in Lithuania, multi-purpose hard-facing electrodes being among them. All over the world a lot of welding materials manufacturers produce the analogous production, but their products are expensive. A challenge to the competition in the electrodes market is to expand the production range, to offer new products whose quality and price could satisfy customer’s demands. The dissertation analyzes the regularities of alloying elements transfer in developed electrodes from electrode coating to deposited metal and the influence of alloying elements on the properties of coated layers. Two principal tasks are solved: development of coated electrodes coatings and investigation of hard-faced surfaces. The first task is formulated with respect to... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas glaistytųjų elektrodų rankiniam elektrolankiniam apvirinimui kūrimas ir taikymas. Pagrindinis tyrimo objektas yra glaistytieji elektrodai ir šiais elektrodais prilydytas metalas. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sukurti naujus elektrodų glaistus, gauti gerų mechaninių savybių metalą, kuriuo apvirinti sluoksniai būtų atsparūs abrazyviniam dilimui. Sukurtų apvirinimo elektrodų taikymo sritis yra žemės dirbimo, kalnakasybos mašinų, rūdų smulkinimo įrenginių darbinės dalys. Disertacijoje siekiama optimizuoti legiruojančiųjų elementų koncentraciją lydinyje, ir taip gauti ekonomiškai legiruotą prilydytą metalą. Lietuvoje gaminami suvirinimo elektrodai. Viena iš gaminamos produkcijos rūšių yra įvairios paskirties apvirinimo elektrodai. Pasaulyje yra daug suvirinimo medžiagų gamintojų, kurie gamina analogišką produkciją, tačiau šie elektrodai brangūs. Siekiant konkuruoti elektrodų rinkoje, būtina plėsti gaminamos produkcijos asortimentą, pateikti naujus gaminius, kurie savo kokybe ir kaina galėtų patenkinti įvairiausius vartotojų poreikius. Darbe sprendžiami du pagrindiniai uždaviniai: glaistytųjų elektrodų glaistų kūrimas ir šiais elektrodais apvirintų sluoksnių savybių tyrimas. Pirmasis uždavinys suformuluotas, atsižvelgiant į legiruojančiųjų elementų perėjimo iš elektrodo į prilydomą metalą dėsningumų tyrimą. Antrasis siejasi su apvirintų sluoksnių lydinių struktūros ir abrazyvinio dilimo tyrimu.

Darbe tiriami mažaanglio plieno S235J2 (LST EN 10025:2004) suvirintų siūlių pasikeitimai, plieną apvirinant skirtingais glaistytaisiais elektrodais ir suvirinimo režimais. Tyrimų metu buvo naudojami AV-23 ir AV-66 glaistytieji elektrodai bei keičiamas trumpojo jungimo srovės stipris. Nustatytas ryšys tarp metalo įvirinimo gylio, rumbelės aukščio, išlydytų lašų dydžio, išlydytų lašų kiekio, trumpojo jungimo trukmės ir trumpojo jungimo srovės dydžio. Gauti tyrimų rezultatai, nubraižyti priklausomybių grafikai ir pateiktos išvados. Darbą sudaro: įvadas, literatūros apžvalga, eksperimentuose naudojama įranga ir medžiagos, tyrimo metodika, tyrimų metu gauti rezultatai, grafikai, išvados, literatūra. Darbo apimtis: 83 p. teksto, 73 iliustr., 18 lent., 23 bibliografiniai šaltiniai. / In final work was analyzed the changes of seams properties of steel S235J2 (LST EN 10025:2004), produced by welding with different technology are discussed. Samples were welded by hand arc welding, using AV-23 and AV-66 welding electrodes. The welded seams were made by changing short-circuit current. The duration of weld depth, ridge height, metal drop size, metal drop frequency, short-circuit time and short-circuit current value are determinated. The results of the research are given in graphs, final conclusions are also written. Structure: the introduction, survey of the related literature, equipment and materials, description of the methodology, results of research, graphs of the results, conclutions, references. Thesis consist of: 83 p. text, 73 pictures, 18 tables, 23 bibliographical entries.

Occupational exposure limits are known to have different distribution values around the world. In recent years occupational exposure limits were reviewed in Lithuania and other Eastern European countries. The changes in occupational exposure limits should influence the hood flow rate. However even today the projectors continue using the same air flow rate equations that were developed years ago. The engineering methods are no longer compatible with sanitary standards. The major dangers resulting from this approach are the occupational exposure limits exceed allowed quotas in workplace or the energy consumption is harmfully inefficient. It is crucial to compare the treatment of occupational exposure limits among various countries and the different existing methods of calculating exhaust air flow rate. Additionally, it is important to consider the factors that may compromise the reliability of this study. Lithuania's occupational exposure limits are in general lower than in other countries. The ratio of occupational exposure limits is about 1:100 in different countries.Exhaust air flow should be inversely proportional to occupational exposure limits. It was found that volumetric exhaust flow rate have a circular dependence on occupational exposure limits by making comparison among different countries. The purpose of this study is to draw attention to the issue of small countries to use the volumetric exhaust air flow rate equations of big countries (USA, Russia, Germany etc.)... [to full text]