Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text] / Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą]

The doctoral thesis deals with a methodological problem of analyzing photography. The argumentation is built on assumption that analysis of a content of a medium (in this case: photography) alone is unable to reveal important social and political aspects of the medium. Therefore an integral analysis of medium and its context is indispensable. Combination of approaches used in communication and media studies, philosophy, and art history lets to define the notions of dispositif and medium, which lead to construction and operationalization of a model of medium dispositif. The model is used for research and analysis of power relations around photographical discourse in Lithuania in 1960s–1980s. Research material gathered while interviewing relevant actors in the field and analyzing visual and textual archives lets to define the dispositif of photography of the time period chosen as the a particular actor-network. The analysis reveals how the network of art photography developed, how it became stable and irreplaceable, what was its impact on specific mode of use of photography, so called photo-art, and formation of common photographical style, The School of Lithuanian Photography. The institutional role of Society of Art Photography, its interaction with communicational conventions (eg. Social Realism), philosophical statements, and the whole photographical discourse are taken into particular account. The analysis and combination of different elements, constituting photographical... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama kompleksiškos fotografijos analizės metodologijos problema. Remiamasi prielaida, kad analizuojant vien medijos (šiuo atveju fotografijos) turinį, neįmanoma atskleisti svarbių socialinių ir politinių medijos aspektų. Todėl siekiama analizuoti pačią mediją kartu su jos kontekstu. Derinant komunikacijos bei medijų mokslų, filosofijos ir menotyros prieigas suformuojamos dispozityvo ir medijos sampratos, kurias jungiant sukonstruojamas ir operacionalizuojamas medijos dispozityvo modelis. Šis modelis yra taikomas Lietuvos fotografijai XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje analizuoti ir diskursą formavusiems galios santykiams atskleisti. Pasitelkiant interviu su fotografijos veikėjais ir fotografijų bei tekstinių šaltinių interpretaciją išanalizuojamas pasirinkto laikotarpio fotografijos dispozityvas, kuris apibrėžiamas kaip veikėjas-tinklas. Disertacijoje atskleidžiama, kaip formavosi fotografijos meno tinklas, kaip jis tapo stabiliu ir nepakeičiamu, kaip jis konstravo ir reguliavo specifišką fotografijos vartojimo būdą – fotomeną ir vientisą stilių – Lietuvos fotografijos mokyklą. Analizuojant ir jungiant skirtingus fotografijos medijos elementus, siekiama parodyti priežastingumo ryšius tarp estetinių, politinių ir socialinių fotografijos aspektų. Disertacijoje nagrinėjamas institucijos (Fotografijos meno draugijos) vaidmuo bei jos sąveika su komunikacinėmis konvencijomis (pvz., socrealizmo stiliumi), filosofinėmis nuostatomis ir fotomeno diskursu.