Darbe nagrinejamos LR savivaldybiu tayrbu rinkimu teisinis reglamentavimas, pokyciai bei problemos. / Graduation dissertation is about Legal regulation and changes of common council election in the Republic of Lithuania.

Šiame darbe nagrinėjamas lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tiriamos istorinės lyginamosios reklamos formavimosi prielaidos pasirinktose valstybėse, analizuojama, ar lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas nuostatas bei identifikuojamos su tuo susijusios praktinės problemos ir pateikiamas galimas jų sprendimas. Taip pat darbe pateikiami bendrieji reklamos principai, kurie taikomi visų rūšių reklamai, bei atskleidžiami pagrindiniai lyginamosios reklamos privalumai ir trūkumai. Kadangi lyginamoji reklama yra leidžiama, jei ji atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, didelis dėmesys darbe skiriamas būtent lyginamosios reklamos leistinumo sąlygų analizei bei su jų taikymu praktikoje susijusioms problemoms atskleisti. Tiek, kiek tai susiję su lyginamąja reklama, darbe įvertinamas lyginamosios reklamos poveikis vartotojų ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, aptariami kontrolės būdai, atsakomybė už lyginamosios reklamos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vis didesnis dėmesys yra skiriamas savireguliacijai, analizuojamas savireguliacijos institucijų vaidmuo bei atskleidžiamos su tuo susijusios problemos. / This article analyses regulation of comparative advertising in Lithuania and European Union. It also examines historical assumptions of comparative advertising in selected states and common commercial principles, applicable in all arts of comparative advertising. In addition, this article seeks to ascertain, whether the legal basis in Lithuanian and European Union is unanimous in this field. Furthermore, the appropriate problems were identified and possible solutions of recent regulation were offered. Comparative advertising is allowable only if it corresponds the conditions, noted in legal regulations. Therefore, attention was paid for analysis of these conditions and investigation of appropriate problems, which occur while their application. Insofar it is related with comparative commercial, there were also measured the impact for consumers and other economy subjects, discussed different ways of control and responsibility for violation of comparative advertising regulations. According to the increasing role of self -regulation in national and European Union field, there were also analysed institutions of self-regulation and some related problems.

Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.

The master graduation paper analyses the subject “Implementation of the Council of Europe Framework Convention for the protection of National Minorities by the Republic of Lithuania”. The goal of the graduation paper is to define implementation problems of the Framework Convention and to find possible solutions. At the first chapter a problem of defining a national minority in the international law and domestic law of the Republic of Lithuania is discussed. Since there is no definition of a national minority in the international law, it is being identified through analysis of international documents, traveaux préparatoires, expert opinions and doctrine. It is also analysed, if a notion in the domestic law is compatible with a conception in the international law. At the second chapter the main provisions of the Framework Convention are overviewed. Rights and freedoms of persons belonging to national minorities are analysed according to the case-law of the Advisory Committee of Council of Europe Committee of Ministers. Due to this analysis the main problems of implementation of the Framework Convention by Member States are identified. Moreover, the best practises according to the opinion of the Advisory Committee are presented, which may be used while protecting national minorities in Lithuania. At the third chapter implementation of the Framework Convention by the Republic of Lithuania is discussed. According to the analysis of the Advisory Committee the main problems of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe tiriama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m., siekiant įvertinti institucijos efektyvumą palaikant tarptautinę taiką ir saugumą. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariami instituciniai Saugumo Tarybos požymiai, Jungtinių Tautų Chartijoje nustatyti įgaliojimai ir pagrindiniai veiklos po Šaltojo karo bruožai. Antrajame skyriuje, remiantis išsamia surengtų posėdžių ir priimtų sprendimų analize, nagrinėjama Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m. Trečiajame skyriuje analizuojama pastebėtų veiklos tendencijų ir sprendimų priėmimo proceso įtaka Saugumo Tarybos efektyvumui. Atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl Saugumo Tarybos reformos, pristatomi pagrindiniai reformos aspektai siekiant stiprinti efektyvumą. Ketvirtasis skyrius yra skirtas apžvelgti Lietuvos santykį su Saugumo Taryba, atkreipiant dėmesį į Saugumo Tarybos veiklą Lietuvos pirmininkavimo 2014 m. vasario mėnesį metu ir Lietuvos poziciją dėl Saugumo Tarybos reformos. / This Master Thesis examines the activity of the United Nations Security Council during the period of 2003–2013, in order to assess the effectiveness of the institution in maintaining international peace and security. The paper consists of four chapters. The first chapter presents the institutional character of the Security Council, its powers established by the United Nations Charter and the key features of post-Cold War activity. Based on the extensive analysis of the meetings held and decisions taken, the second part of this paper examines the activity of the Security Council during the period of 2003–2013. The third chapter assesses the effectiveness of the Security Council based on the observed trends of actions and the decision making processes. In light of the ongoing discussions on the reform of the Security Council, the main aspects of the reform are presented, taking into account the stated aim of strengthening the effectiveness. The fourth chapter is devoted to an overview of Lithuania’s relationship with the Security Council, with the focus on the activity of the Security Council during the Lithuanian Presidency in February 2014 as well as the official position of Lithuania on the Security Council reform.

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Skirtingai nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje darbuotojų atstovavimas bei dalyvavimas priimant sprendimus iki šiol buvo itin žemas. 2004 metais priėmus Darbo tarybų įstatymą buvo sudarytos didesnės galimybės Lietuvos dirbančiųjų socializacijai todėl buvo svarbu įvertinti, kaip darbuotojai pasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis. Šio magistro darbo objektas – darbo tarybos ir jų veikla Lietuvoje; hipotezė – darbo tarybos skatina darbuotojų socializaciją. Darbo tikslas – įvertinti darbo tarybų paplitimą Lietuvoje bei jų įtaką darbuotojų socializacijai. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo atlikta teorinės literatūros analizė bei Lietuvos įmonių, kuriose yra išrinktos darbo tarybos, darbuotojų bei darbo tarybų narių apklausa. Gauti rezultatai leido patvirtinti iškeltą hipotezę - daugelyje įmonių, kuriose buvo išrinktos darbo tarybos, buvo pasirašytos kolektyvinės sutartys arba vyko derybos dėl jų pasirašymo. Šių įmonių darbuotojai gauna reikiamą informaciją, darbdavys konsultuojasi su jais priimant sprendimus. Pagrindiniai darbo siūlymai susijęs su didesnio informuotumo apie darbo tarybų veiklą poreikiu visais - visuomenės, įmonės, darbo tarybos - lygmenimis. / Differently than in other EU countries, the level of employees’ socialization, i.e. employees’ representation and participation in enterprise level decision-making, in Lithuania is exceptionally low. In 2004 the Law on Works Councils was adopted and therefore the conditions for better employees’ socialization were created. The aim of this work is to evaluate how employees used opportunities provided by the Law, i.e. to measure the prevalence of works councils in Lithuania as well as their impact for employees’ socialization. The object of this work is works councils and their activities in Lithuania, the main hypothesis – works councils foster employees’ socialization. In order to evaluate the influence of works councils on employees’ socialization the theoretical as well as historical aspects of employees’ participation were analysed and survey of Lithuanian enterprises, employees and works councils’ members were carried out. The results achieved showed that on average 4% of Lithuanian enterprises have works councils elected and this share increases with the size of enterprise. The hypothesis raised was confirmed – in the most enterprises with works councils the collective agreements were signed (or collective bargaining took place), employees are consulted and receive all the information necessary to participate in decision making. Main proposals are related to the campaigns intended to inform works councils members, employees and society as a whole about the activities of... [to full text]

Santrauka Šio darbo tema yra asociacijų laisvė ir darbuotojų bei darbdavių atstovavimas. Darbo tikslas ir yra, naudojantis užsienio valstybių patirtimi nagrinėjamu klausimu išanalizuoti Lietuvos asociacijų laisvės principo, darbuotojų ir darbdavių atstovavimo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant asociacijų laisvės principo bei darbdavių ir darbuotojų atstovavimo tendencijas Europoje ir Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys asociacijų laisvės principą bei darbdavių ir darbuotojų organizacijas iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Nepaisant to asociacijų laisvė praktiškai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinama. Pastebimas profesinių sąjungų pliuralizmas, tačiau pačiose profesinėse sąjungose narystė pastaraisiais metais tik mažėja. Darbdavių organizacijos linkusios tartis daugiau su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir taip pat, kaip ir profesinės sąjungos neinicijuoja dvišalių susitarimų. Taip pat pastebėtina darbdavių organizacijų teisinio statuso problematika – Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio darbdavių organizacijų veiklą. Darbdavių organizacijų kompetencija privalomai turi būti apibrėžta įstatuose. Kaip atsvara profesinėms sąjungoms, Lietuvoje buvo įstatymiškai įtvirtintas naujas darbuotojų atstovavimo subjektas – darbo taryba, galintis užpildyti atsiradusią nišą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The theme of this work is the principle of freedom of association and the representation of employers and employees. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, doctrine, case law on the principal of freedom of association and representation of employers and employees, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania. On the base of the experience of the foreign countries, outlining its tendencies in Europe and in Lithuania, and presenting the possible reasonable manners of its resolution. The national laws of Lithuania, which regulate the principle of freedom of association and the organisations of employers and employees, correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, the principle of freedom of association in practice is not duly executed in Lithuania. It can be observed the trade unions’ pluralism, but the density in the trade unions is only decreasing of late years. The employers organizations are inclined to negotiate with Government of the Republic of Lithuania and do not initiate the bipartite agreements as well as the trade unions. It shall be indicated the problem of legal status of the employers’ organization – there is no special law, regulating the activities of the employers’ organizations in Lithuania. The competence of the employers’ organizations shall obligatorily be determined in the Articles of Association. The labour council was established by law in Lithuania as a new subject of the... [to full text]

Magistro darbas tema „Seimo struktūros ir darbo tvarkos (procedūrų) pagrindai ir lyginamieji aspektai“ susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Tik Seimas yra Tautos atstovybė, nes tik Seimo nariai yra tiesiogiai išrinki Tautos atstovai. Jokia kita valstybės institucija ar joks kitas valstybės pareigūnas nėra Tautos atstovais. Tauta jai priklausančią suverenią galią vykdo per jos išrinktus Tautos atstovus ir tai reiškia, kad Seimo nariai priimdami įvairius sprendimus bei įstatymus išreiškia pačios Tautos, o ne niekieno kito, valią. Antroje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos konstitucingumo ir įstatyminio reglamentavimo raida. Ši raida atskleidžiama aptariant 1990 – 2008 metų Aukščiausiosios Tarybos ir seimų struktūrą bei darbo tvarko pagrindus. Kiekviename šios darbo dalies skyriuje pateikiamos Konstitucijos ir Seimo statuto normos, kurios reglamentavo ar reglamentuoja parlamento struktūrą ir veiklos pagrindus. Aptariami aukščiau paminėtų teisės aktų pakeitimai, kurie nuolat tobulino ir darė Seimo darbą vis efektyvesniu. Trečioje magistro darbo dalyje nagrinėjami diskutuotini klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos pagrindais. Pirmame šios darbo dalies skyriuje diskutuojama dėl tam tikrų frakcijų statuso klausimų. Išaiškinama, kas yra frakcija ir ar pasikeitė frakcijos samprata nuo 1990 metų. Be to, nagrinėjama kas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master work „Structure‘s and working procedure‘s grounds of the Seimas and comparative aspects“ consists of four parts. In first part is presenting conception of Seimas of the Republic of Lithuania, like Nation’s institution. Only Seimas is Nation’s institution, because only members of Seimas are directly elected Nation’s representatives. Neither other state’s institution or state’s officer are not Nation’s representatives. Nation its sovereign power executes though directly elected Nation’s representatives. That means that members of Seimas, accepting various decisions, express Nation’s will. In second part of master work is discussing development of structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. This development includes structure’s and working procedure’s grounds of Supreme Council and seimas of the period of 1990 – 2008. In every chapter of this part are presented regulations of Constitution and Statute of Seimas, which regulated or regulate structure’s and working grounds. In this part of the master work also are discussed Constitution’s and Statute’s of the Seimas regulations’ changes, which constantly improved and made the work of the Seimas more effective. In third part of master work are presented discussed problems, which are related with structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. In the first chapter of this part of work are discussed some questions related with factions. In this chapter... [to full text]

Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]