Magistro baigiamajame darbe tiriama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m., siekiant įvertinti institucijos efektyvumą palaikant tarptautinę taiką ir saugumą. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariami instituciniai Saugumo Tarybos požymiai, Jungtinių Tautų Chartijoje nustatyti įgaliojimai ir pagrindiniai veiklos po Šaltojo karo bruožai. Antrajame skyriuje, remiantis išsamia surengtų posėdžių ir priimtų sprendimų analize, nagrinėjama Saugumo Tarybos veikla 2003–2013 m. Trečiajame skyriuje analizuojama pastebėtų veiklos tendencijų ir sprendimų priėmimo proceso įtaka Saugumo Tarybos efektyvumui. Atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl Saugumo Tarybos reformos, pristatomi pagrindiniai reformos aspektai siekiant stiprinti efektyvumą. Ketvirtasis skyrius yra skirtas apžvelgti Lietuvos santykį su Saugumo Taryba, atkreipiant dėmesį į Saugumo Tarybos veiklą Lietuvos pirmininkavimo 2014 m. vasario mėnesį metu ir Lietuvos poziciją dėl Saugumo Tarybos reformos. / This Master Thesis examines the activity of the United Nations Security Council during the period of 2003–2013, in order to assess the effectiveness of the institution in maintaining international peace and security. The paper consists of four chapters. The first chapter presents the institutional character of the Security Council, its powers established by the United Nations Charter and the key features of post-Cold War activity. Based on the extensive analysis of the meetings held and decisions taken, the second part of this paper examines the activity of the Security Council during the period of 2003–2013. The third chapter assesses the effectiveness of the Security Council based on the observed trends of actions and the decision making processes. In light of the ongoing discussions on the reform of the Security Council, the main aspects of the reform are presented, taking into account the stated aim of strengthening the effectiveness. The fourth chapter is devoted to an overview of Lithuania’s relationship with the Security Council, with the focus on the activity of the Security Council during the Lithuanian Presidency in February 2014 as well as the official position of Lithuania on the Security Council reform.

Saugumo Taryba yra viena pagrindinių Jungtinių Tautų institucijų. Ji turi tiek bendruosius, tiek specialiuosius įgaliojimus. Bendrasis įgaliojimas – tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimas. Specialieji įgaliojimai yra išvardinti Chartijos VI, VII, VIII ir XII skyriuose. Saugumo Taryba gali imtis įvairių priemonių ir pritaikyti atitinkamas sankcijas agresoriams. Ši institucija priima teisiškai įpareigojančias rezoliucijas pagal Chartijos VII skyrių ir jos yra privalomos Magistrinio darbo bendrojoje dalyje aptariama Saugumo Tarybos istorinė raida, jos sudėtis. Specialiojoje dalyje analizuojami bendrieji ir specialieji įgaliojimai. Atkreipiamas dėmesys į Chartijos VI bei VII skyrius. VI skyriuje nurodomos taikios priemonės, kurių gali imtis Saugumo Taryba, siekdama išspręsti ginčą. Chartijos VII skyriaus straipsniuose įtvirtinama institucijos teisė taikyti ekonomines, socialines, diplomatines ar net karinio pobūdžio sankcijas. Probleminiai aspektai atskleidžiami kalbant apie Saugumo Tarybos priimamas rezoliucijas ir jomis taikos misijoms suteikiamą mandatą, pačių misijų efektyvumą. Analizuojamas įgaliojimų įgyvendinimas ir problemos, su kuriomis susiduriama veikiant visos tarptautinės organizacijos vardu. Taip pat aptariamas Saugumo Tarybos reformos būtinumas, galimi reformos variantai, kadangi dėl nuolatinių narių turimos veto teisės stringa institucijos darbas, nesugebama susitarti dėl svarbių sprendimų priėmimo. Dėmesys skiriamas ir Saugumo Tarybos bei konkrečių... [toliau žr. visą tekstą] / Security Council is one of the main institutions of the United Nations. It has both general and special powers. General power is maintenance of international peace and security. Special powers are indicated in VI, VII, VIII and XII chapters of the Charter of United Nations. Security Council can undertake various sanctions against aggressors. This institution enacts legally binding resolutions according to VII chapter of the Charter. They are obligatory. Historical process and composition of the Security Council is being discussed in the first part of this work. General and special powers of the Security Council are described in another part of this master thesis. The main problems of this work are concentrated on enactment of resolutions of the institution and effectiveness of peace – keeping missions. Also necessity of the reform of the Security Council is mentioned. Cooperation between Security Council and regional organizations is described too. Finally, author of this work provides conclusions using logical method. The importance of the Security Council in maintaining international peace and security is beyond a reasonable doubt. However, often states are not willing to obey the requirements of the Security Council. More effective and operative participation in solution of conflict would be possible after the reform of the Security Council.

Šiame magistriniame darbe autorė analizuoja Jungtinių Tautų taikos misijų teisinį reglamentavimą. Autorės iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti taikos misijų rūšių teisinius pagrindus, pamatinius taikos principus ir atskleisti praktikai būdingas problemas. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmosios dalies pirmame poskyryje pateikiamas Jungtinių Tautų taikos misijų istorinis vystymasis nuo Šaltojo karo iki šių dienų, išskiriamos skirtingos taikos misijų rūšys. Antrame poskyryje analizuojamas Jungtinių Tautų taikos misijų rūšių teisinis pagrindas, trečiajame ‒ atribojama pagrindinių Jungtinių Tautų organų kompetencija, vykdant saugumo politiką. Analizei naudojama Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Ketvirtajame poskyryje autorė pateikia trijų pamatinių taikos principų turinio analizę. Antroji dalis skirta praktinėms taikos misijų problemoms. Analizuojant Jungtinių Tautų Organizacijos oficialius dokumentus, pateikiamos tradicinių taikos misijų Konge, platesnio masto taikos misijų Bosnijoje ir Afganistane esminės teisinio pagrindo ir pamatinių taikos misijų principų taikymo problemos. Paskutiniame poskyryje analizuojamas Lietuvos valstybės dalyvavimas taikos misijose: a) pateikiama nacionalinių teisės aktų, susijusių su Lietuvos dalyvavimu taikos operacijose teisinė analizė; b) Lietuvos vadovavimas Afganistano Goro provincijos atkūrimui. Darbo pabaigoje autorė pateikia teisinio reglamentavimo ir praktinių problemų išvadas. Pagrindinės praktikoje sutinkamos... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the author performs analysis of United Nations peacekeeping legal regulation. The author’s goal ‒ to analyze legal basis of different kinds of peacekeeping operations, fundamental peacekeeping principles and disclose typical problems in practice. The work is divided in two parts. First part begins with section devoted to historical development of peacekeeping missions ‒ from the Cold War to the present, and classification of peacekeeping missions. In the second section the author analyses legal basis of different types of peacekeeping operations. The third section comprises separation of powers of the main United Nations organs, while conducting security policy. Furthermore, the author analyses The Charter of The United Nations and the practice of The International Court of Justice. The fourth section consists of content analysis of three substantial peacekeeping principles. In the second part the practical peacekeeping challenges are analysed. The author reviews Official United Nations documents and raises problems related to application of legal basis and fundamental principles of traditional peacekeeping in Congo and wider peacekeeping operations in Bosnia and Afghanistan. The second part is concluded by legal analysis of Lithuanian participation in peacekeeping operations: a) national legislation related to the participation in peacekeeping operations b) Lithuania’s leadership in one of Afghanistan province – Ghor ‒ reconstruction. At the end, the author... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]