Magistriniame darbe „Valstybės tarnybos konstitucinė samprata“ yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje atskleista valstybės tarnybos konstitucinė samprata. Darbe nuosekliai ir išsamiai atskleidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos konstitucinę sampratą, aptariama valstybės tarnybos raida nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar, kuri didžiąja dalimi yra įtakojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialios ir tęstinės jurisprudencijos bei kintančio suvokimo apie valstybės valdymą ir viešajį administravimą. Nagrinėjant Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, įtakojančias valstybės tarnybos, kaip sistemos, pagrindinius formavimo aspektus bei reikalavimus jai, yra atkleidžiami ne tik Konstitucijos nuostatose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnybos sistemos organizavimui ir funkcionavimui, bet ir nagrinėjami konstituciškai pagrįsti kriterijai tiek valstybės tarnybos sistemai apskritai, tiek patiems valstybės tarnautojams. Darbe taip pat atskleidžiama valstybinių institucijų sistema, kuri yra organizuota valdžių padalijimo principu. Šioje valstybinių institucijų sistemoje yra institucijų, kurios valstybinę valdžią Lietuvos Respublikoje, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, vykdo tiesiogiai ir kurios padeda ją įgyvendinti. Kiekviena iš jų turi konkrečiai jai priskirtą kompetencijos ir atliekamų funkcijų apimtį, kurių visumos bendras uždavinys yra tenkinti visuomenės bendrą viešajį interesą ir užtikrinti socialinę darną. / In der Magisterarbeit „ Verfassungsrechtlicher Begriff des Staatsdienstes“ wird der in der Rechtsbasis der Republik Litauen erklärte verfassungsrechtliche Begriff des Staatsdienstes analysiert. Bei der konsequenten und ausführlichen Erklärung des verfassungsrechtlichen Begriffes des Staatsdienstes der Republik Litauen wird die Entwicklung des Staatsdienstes von der Zeit der Unabhängigkeitsverkündigung bis zum heutigen Tag erörtert, die zum größten Teil von der offiziellen Jurisprudenz des Verfassungsgerichtes der Republik Litauen und vom sich verändernden Verständnis über die Staatsregierung und über die öffentliche Administration beeinflusst wird. Bei der Analyse der in der Verfassung festgelegten Grundsätze, die die Hauptformierungsaspekte des Staatsdienstes als System und dessen Forderungen beeinflussen, werden nicht nur in den Verfassungsgrundsätzen festgelegte Forderungen an die Organisation und Funktion des Staatsdienstsystems erörtert, sondern auch da werden verfassungsbegründete Kriterien sowohl für das Staatsdienstsystem im Allgemeinen als auch für Staatsbeamte selbst analysiert. In der Arbeit wird das System der staatlichen Institutionen dargelegt, das nach dem Prinzip der Regierungsteilung organisiert ist. In diesem System der staatlichen Institutionen gibt es Institutionen, die die staatliche Regierung in der Republik Litauen unmittelbar ausüben, wie es in der Verfassung steht, und die bei deren Verwirklichung mithelfen. Jede von denen erfüllt eine bestimmte... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojama nusikaltimų valstybės tarnybai esmė, piktnaudžiavimo sudėtis (BK 228 straipsnis) plačiąją prasme: subjektas, subjektyvieji požymiai, objektas, objektyvieji požymiai, sankcija, didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties padarinys, jos nustatymo aspektai, nusikaltimo padarymo motyvas Pasiremiant įvairių autorių nuomone, tiek ir Lietuvos teismų praktika, užsienio šalių pareiginių nusikaltimų analize darbe yra analizuojamas piktnaudžiavimo nusikaltimo bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimu, santykis, jų kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų vertinimas. Atliekant nuosprendžių analize piktnaudžiavimas analizuojamas kaip teisminės praktikos reiškinys. Siekiama atskleisti pareiginių nusikaltimų ir pažeidimų skirtumus. Analizės atlikimui pasirinktas istorinis ir lyginamasis metodais. Pasinaudojant istoriniu metodu atlikta istorinė apžvalga. Lyginamasis metodas buvo panaudotas lyginant įvairių šalių nusikaltimus valstybės tarnybai. Analizuojant remtasi teismų nuosprendžiais, moksliniais darbais, įvairiais straipsniais, baudžiamosios teisės literatūra. / In final paper analyzes the public servic nature of crime and the abuse of the composition (CC-228) in the wider sense: subject, subjective attributes, object atributes, objective cvidence signs, the penalty, significant harm as a consequence of the abuse ended, they were determinedaspects of the crime committed by reason of the choice of different authors, both and Lithuanian judicial practice, foreign official crime anglysis work is analyzed, abuse and other criminal offenses relating to abuse of authority or misuse of power, a ratio of two different assessment of offenses. The anglysis of the criminal misuse of the anglysis of case law phenomenon. The ai mis to reveal the official primes and violations of the differences. The analytical performance of selected historical and comparative methods. Trought a historical overview of the historical approach taken. The comparative method was used for comparing different countries, crimes against the public service. The analysis was based on judicial decisions, academic writings, various articles, criminal law literature.

Šiandien diskusijos, susijusios su teisės atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų statusu, atskleidžia karo prievolės valstybei ir individo sąžinės laisvės konfliktiškumą, kvestionuoja fundamentalių žmogaus teisių ribas bei kelia jų išplėtimo klausimą. Dauguma JT ir ET valstybių narių oficialiai pripažįsta nagrinėjamą teisę, bet individualių peticijų srautai valstybių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje priežiūrą atliekančioms institucijoms rodo, jog visuotinio sutarimo dėl šios teisės sampratos, kilmės bei teisinio statuso dar nepasiekta. Šiuo darbu siekta ištirti, ar ir kaip teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugos dokumentuose siejama su fundamentaliomis žmogaus teisėmis. Tyrimui pasirinkti dviejų svarbiausią reikšmę žmogaus teisių apsaugos standartų vystymui turinčių tarptautinių organizacijų – JT ir ET – žmogaus teisių apsaugos mechanizmai. Darbe nagrinėjami tik JT ŽTKa, ET PA ir ET MK rekomendaciniai dokumentai bei EŽTT (EŽTKa) praktika pagal Konvenciją ir JT ŽTK praktika pagal Paktą. Atliktas tyrimas rodo, jog rekomendaciniuose JT ir ET institucijų dokumentuose teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų aiškiai kildinama iš teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę, įtvirtintos atitinkamai Pakto 18 ir Konvencijos 9 straipsniuose. Tuo tarpu praktika nėra tokia aiški ir nuosekli. JT ŽTK, ilgą laiką neigęs nagrinėjamą teisę pagal Paktą, 1993 m. Bendrojo Pakto 18... [toliau žr. visą tekstą] / Current debates on conscientious objection to military service reveal a conflict between conscription and individual freedom of conscience; they question the scope of human rights and liberties as well as raise an issue of their extension. The majority of member states of UN and CoE officially recognize a right to conscientious objection. However, the flow of complaints to international human rights monitoring bodies demonstrates absence of a general consensus on the concept, origin and legal status of this human right. The paper aims to examine, whether and how the right to conscientious objection to military service has a link with fundamental human rights in the main international human rights instruments. Human rights documents of UN and CoE – two international organizations, most relevant for the development of human rights standards – were chosen as the object of research. The scope of analysis is limited to recommendatory documents of UN CHR, PACE and Committee of Ministers of the CoE, the case-law of ECtHR under ECHR as well as the case-law of UN HRC under ICCPR. Results of research show that in the recommendatory documents of UN and CoE institutions the right to conscientious objection to military service is derived from the fundamental right – the right to freedom of thought, conscience and religion, embedded in Article 18 of ICCPR and Article 9 of ECHR respectively. However, the case-law of UN and CoE institutions is ambivalent in these terms. After a long-term... [to full text]

Darbe analizuojama Eismo priežiūros tarnybos kompetencija, uždaviniai, veiklos praktika. Tiriamos Eismo priežiūros tarnybos veiklą ir funkcijas (t.y. kelių būklės (kelių eismo sąlygų) kontrolė, Kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė ir eismo įvykių įforminimas, administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus reglamentavimas ir Eismo priežiūros tarnybos praktika jį taikant, prevencinės eismo saugumo funkcijos vykdymas, informacijos teikimo funkcija) reguliuojančių teisės aktų nuostatos. Pateikiamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių nuostatų, susijusių su Eismo priežiūros tarnybos veikla ir funkcijų vykdymu, naujovės, glausta eismo priežiūros teisinio reguliavimo ir institucijų raidos Lietuvoje apžvalga, Eismo priežiūros tarnybos funkcijos. Aptariamos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų priimtų nutarimų taikyti administracinę atsakomybę ginčijimo galimybės, pateikiami eismo priežiūros tarnybos veiklos efektyvumo rezervai. Magistro darbe taip pat pateikiami kai kurie konkretūs pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų naujovių taikymo. / In the above-mentioned thesis powers, tasks and the practice of the law enforcement by the Traffic Supervision Service are analyzed. The study explores the provisions of the legislative acts regulating the functions and the responsibilities of the Traffic Supervision Service (i. e. the control of road conditions (traffic conditions), the enforcement of the Road Traffic Rules and reporting the traffic accidents, the regulation and the practical application of the administrative responsibility for the violations of the Road Traffic Rules by the Traffic Supervision Service, the implementation of preventive road safety measures and the provision of information). The provisions of the newly introduced articles of the Code of Administrative Violations of Law of the Republic of Lithuania relevant to the activities and performance of duties by the Traffic Supervision Service, the concise survey of the legal regulation and the institutional development of the traffic supervision in Lithuania and the duties of the Service are provided. The possibilities of appeal against the decisions taken by the officers of the Traffic Supervision Service to apply administrative responsibility are considered and the area for improving the efficiency of Traffic Supervision Service activities is shown. In this postgraduate thesis some concrete proposals regarding the application the newly introduced articles of the Code of Administrative Violations of Law of the Republic of Lithuania are given.

Asociacijų laivė yra viena iš pamatinių darbuotojų teisių. Darbo teisiniai santykiai nėra vienalyčiai, todėl kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė turi būti garantuojama ne tik darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams. Kolektyvinių sutarčių institutas privačiame sektoriuje buvo žinomas dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuo tarpu galimybė sudaryti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje numatyta tik įsigaliojus Darbo kodeksui. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje, pagrindinis iš jų Valstybės tarnybos įstatymas, atitinka TDO konvencijų Nr. 87, Nr. 98 bei Nr. 154 nuostatas, kadangi minėtos konvencijos įtvirtina galimybę numatyti kolektyvinių sutarčių, sudaromų valstybės tarnyboje, ypatumus. Atlikus Valstybės tarnybos įstatymo analizę galime teigti, jog valstybės tarnautojų interesus atstovauja vienintelis atstovas – profesinė sąjunga. Tačiau tokia nuostata yra kritikuotina, kadangi valstybės tarnautojai turi daug mažiau teisų negu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nes jų interesų negali atstovauti darbo taryba. Valstybės tarnautojams taip pat nenumatyta galimybė perduoti atstovavimo funkcijos šakinei profesinei sąjungai. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja kolektyvinių sutarčių, sudaromų įmonės ar įstaigos lygiu, šakos bei turinio klausimus. Aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymą apsunkina darbdavio identifikavimo problema, kurią bandoma spręsti darant... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of association is one of the fundamental employees rights. Labour legal relations are not indiscrete, the right of collective bargaining is ensured not only for the employees but also for the state servants. The institute of collective agreements in private sector was known to the effect of Labour Law, meanwhile the possibility to make collective agreements in state service was provided after the Labour Law became effective. The legal acts of the Republic of Lithuania, regulating collective bargaining in state service, the main of them the Law of State Service of the Republic of Lithuania, coincide ILO Convention No 87, Convention No. 98, Convention No 154. All above mentioned ILO conventions state the possibility for collective bargaining restrictions in state service. After the analysis of the Law of State Service of the Republic of Lithuania, we can state, that only trade unions can represent interests of state servants. However such provision is criticized, because state servants have fewer rights than employees, labour councils in public administration institution can not be elected. State servants do not have the right to transfer the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. The Law of State Service regulates the questions connected with collective agreements which are made in state institutions. Speaking about branch level it is not legally clear who can represent the interests... [to full text]

Lietuva 2004 m. prisijungė prie Europos patentų konvencijos. Nuo tada vienos patentinės paraiškos pagrindu galima siekti patento keliose Europos valstybėse. Išduodant Europos patentą, Europos patentų tarnyboje yra atliekama materialioji išradimo ekspertizė, t.y. Europos patentas išduodamas tik tada, kai išradimas atitinka tam tikras jam nustatytas sąlygas. Europos patentų konvencija, įtvirtindama šias sąlygas, t.y. patentabilumo kriterijus – naujumą, išradimo lygį, pramoninį pritaikomumą – juos apibūdina lakoniškai. Tai sudaro prielaidas nevienodam patentabilumo kriterijų interpretavimui, ir jau dabar kelia daug ginčų dėl patentabilumo reikalavimų tikrųjų sampratų. Šiam teisiniam neaiškumui panaikinti reikalinga nagrinėti Europos patentų tarnybos praktiką, o tiksliau joje pateikiamų patentabilumo reikalavimų sampratas. Laikantis Europos patentų konvencijos struktūros, šiame magistro darbe nagrinėjami kiekvienas iš patentabilumo kriterijų, taip pat analizuojamos patentabilumo išimtys, t.y. nepatentuojami objektai. Komentuojami ir vertinami reikšmingiausi Europos patentų tarnybos (Techninės apeliacinės tarybos ir Išplėstinės apeliacijų tarybos) sprendimai, kuriuos apžvelgiant paaiškėja, jog patentabilumo kriterijų sampratos yra sudarytos iš daugelio aspektų. Nagrinėjant Europos patentų tarnybos praktiką, magistro darbe taip pat atskleidžiama, jog greta šių sudėtingų daugialypių teisinių kategorijų kaip naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas, yra formuluojamas ir dar... [toliau žr. visą tekstą] / In the year 2004 Lithuania has joined the European Patent Convention which enables to seek a patent in several European countries on the basis of a single patent application. However, a European patent may be issued only after the patentability examination is carried out, i.e. only if the subject matter complies with certain conditions established in European Patent Convention. European Patent Convention indicating such conditions, i.e. patentability requirements – novelty inventive step, industrial applicability – gives a laconic description of them. Consequently, an inconsistent interpretation of such patentability requirements is likely to ensue as many disputes over the concepts of patentability requirements already arise. To overcome such legal uncertainty the practice of European Patent Office needs to be analysed and in particular – the concepts of the patentability criteria provided thereof. Following the structure of European Patent Convention, each of the patentability criteria is analysed separately, also examining the non patentable subject matter. The most significant decisions of the European Patent Office (those of Technical Board of Appeal and Enlarged Board of Appeal in particular) are commented and judged. Their analysis shows the concepts of patentability requirements being multifaceted, comprising numerous principles. The European Patent Office practice dealt with also implies that alongside the traditional patentability requirements an additional one is... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas buvo ištirti privačių saugos tarnybų vietą ir vaidmenį Lietuvos visuomenėje akademinio jaunimo požiūriu. Autorius darbe apžvelgė saugumo bei stabilumo įgyvendinimą šiuolaikinėje visuomenėje. Siekiant visapusiškai išanalizuoti pasirinktą temą, buvo analizuojami tokie faktoriai: nusikalstamumas kaip viena iš didžiausių socialinių problemų visuomenėje; didelis dėmėsis buvo atkreiptas į vartotojiškumą ir riziką kuriančią visuomenę bei akademinio jaunimo požiūrį į privačias saugos tarnybas. Darbe autorius rėmėsi lietuvių bei užsienio autorių darbais, įstatyminiais teisės aktais, moksline literatūra. Rašant darbą buvo iškeltos sekančios hipotezės: 1. Privačių saugos tarnybų Lietuvos visuomenėje kaip socialinės institucijos pagrindinis vaidmuo yra siejamas su piliečių asmeniniu saugumu – jų gyvybės, būsto, turto saugojimu. Tačiau saugos tarnybos, jaunimo manymu, yra tik vienas iš pagrindinių būdų užtikrinant asmeninį piliečių saugumą. 2. Privačios saugos tarnybos kaip socialinės institucijos jaunimo yra vertinamos teigiamai; saugos tarnybų įvaizdis yra pozityvus. Šiuo atveju autorius pasirinko mokslinį tyrimą – anketavimą. Atlikus respondentų (VPU studentų) apklausą, autoriaus iškeltos hipotezės pasitvirtino, tai patvirtino tyrimo metu gauti rezultatai. Lietuvoje turima 95 saugos tarnybas, kurios teikia įvairias apsaugos paslaugas, nemaža dalis apklausos dalyvių yra susipažinę su saugos tarnybų funkcijomis, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad kol žmonėms... [toliau žr. visą tekstą] / The work’s aim was to investigate the private security services’ place and the role IN Lithuanian society, the academic point of view of young people. The author reviewed the work of the security and stability in the modern society. In order to fully analyze the selected theme, the following factors were analyzed: crime as one of the biggest social problems in society, more attention was drawn to the risks and consumption based society and the academic approach of the youth to private security services. The author relied on Lithuanian and foreign authors' works, statutory law, the scientific literature. Writing the work the following hypothesis were suggested: 1. Private security services in Lithuanian society as a social institution the primary role is linked to citizens' personal security - their life, housing, property storage. However, a security service, the youth's view, there is only one of the main ways of ensuring the personal security of citizens. 2. Private security services as a social institution are assessed positively by the youth, the security image is positive. In this case, the author opted for a scientific analysis - questionnaire. After the respondents (VPU students) survey, the author’s suggested hypothesis have been confirmed by the obtained results of the respondents. In Lithuania there are 95 security services, which provide a range of security services, a number of survey participants are familiar with the security features, but... [to full text]

Sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygos, konkuruojančioms įmonėms tampa svarbiu iššūkiu, reikalaujančiu didelių išlaidų bei ypatingų žinių ir gebėjimų. Įmonės turi dėti daugiau pastangų, norėdamos išlikti konkurencingomis. Saugos tarnybos konkuruoja siekdamos pelno, o jo galima tikėtis, pasiūlius vartotojams naujų ir kokybiškesnių nei konkurentų paslaugų, atradus tobulesnes paslaugos teikimo formas, įdiegus naujas technologijas ir sumažinus išlaidas. Manoma, kad vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių įmones konkuruoti, padedančių išsilaikyti arba užkariauti rinkas, yra parduodamų paslaugų kokybė, platus paslaugų spektras, protinga paslaugos kaina ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai vartotojams. Teikiamų paslaugų kokybė formuoja įmonių įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos produktyvumui, pelno augimui, vartotojo pasitenkinimui. Darbas aktualus tuo, kad jis turi taikomąją reikšmę. Nors idealus sėkmės receptas versle neegzistuoja, tačiau kiekvienas bandymas kažką išanalizuoti ir suplanuoti yra naudingas tiek asmeniui tai atlikusiam, tiek įmonėms. Šio tiriamojo darbo išvados ir rekomendacijos padės planuoti įmonės veiklą ir išlikti rinkoje. / Rapidly changing market conditions, competing companies are becoming an important challenge, requiring high costs and the special knowledge and skills. Companies should make greater efforts in order to remain competitive. Security services in competition to profit, but it can be expected, the proposal of new users and better than competitors' services, discovery services, improved forms, the introduction of new technologies and reduce costs. It is believed that one of the key factors that encourage firms to compete, survive, or help to conquer markets, are sold to service quality, a broad spectrum of services, reasonable price for services and other long-term liabilities to consumers. Quality of service form the corporate image, has a direct impact on operational efficiency, profit growth, customer satisfaction. Actual Work that he has applied value. Although the ideal recipe for success in business does not exist, but each test is something to analyze and plan a benefit for the person atlikusiam both companies. The research findings and recommendations will help to plan the business and stay on the market.

Magistro darbo tema yra „Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba ( kompetencija ir veiklos praktika )“. Magistro darbe analizuojama Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip viena iš viešojo administravimo subjektų, aptariama Tarnybos kompetencija ir veiklos praktika. Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nustatytą kompetenciją reguliuoja elektroninių ryšių veiklą. Magistro darbo tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kadangi elektroninių ryšių sektorius yra vienas dinamiškiausių, sparčiausiai besiplečiančių ekonomikos sektorių, kuriam būdinga vis didėjanti paslaugų teikėjų ir pačių paslaugų įvairovė, o Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra reguliuoti Lietuvos informacijos ir ryšių sektorių, skatinti konkurenciją, užtikrinti vartotojų apsaugą bei atlikti įrenginių rinkos priežiūrą, todėl išties naudinga ir aktualu nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą bei kompetenciją. Magistro darbe remiamasi svarbiausiais galiojančiais teisės aktais, kurie leidžia kuo išsamiau susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos veikla ir atskleisti šios Tarnybos kompetenciją ir ypatumus. / Subject of master thesis is „Lithuanian Communications Regulatory Authority ( competences and Activity practice )“. The master thesis analyzes Lithuanian Communications Regulatory Authority as one of the entities of public administration; competences and activity practice of the Authority are discussed. Communications Regulatory Authority and other state institutions regulate activity of electronic communications under competences provided for in the Law on Electronic Communications of the Republic of Lithuania. The choice of subject for master thesis was not accidental. As the sector of electronic communications is one of the most dynamic and developing sectors of economy characterized by increasing variety of providers of services and services themselves and the activity of Lithuanian Communications Regulatory Authority is to regulate Lithuanian sector of information and communications, promote competition, ensure protection of consumers and perform market supervision of equipment, therefore it is in fact useful and purposeful to analyze activity and competences of Communications Regulatory Authority. Master thesis is based on the main legal acts in force which allow presentation of activity of Communications Regulatory Authority and revealing of competences and characteristics of this Authority.

This subject was hosen because I hope that the child welfare, these right guard sovereign, may be safeguard purposeful working with some institutions who are in assent nicety way. I will try detected cooperation from sociopolitical as well as institutions who oppressing the child right. I will try with the accomplished analyses help present status, presenter inferences and will try to get the hang how to do assent action perfected. We must ready some professional sociopolitical and must give them some competence because they have hold child socialization process uh-uh in the education institution but as well as outside institution. Sociopolitical must be agent from child and institutions who may be oppressed the right of child. If we reach the welfare of child we must run-up master sociopolitical must accent general interdepartmental work. The sociopolitical and professional who working in the children’s right guard institutions must have some competitions from helping organization, practice coordination, as well as control of organization and steady action perfection.