Šiandien diskusijos, susijusios su teisės atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų statusu, atskleidžia karo prievolės valstybei ir individo sąžinės laisvės konfliktiškumą, kvestionuoja fundamentalių žmogaus teisių ribas bei kelia jų išplėtimo klausimą. Dauguma JT ir ET valstybių narių oficialiai pripažįsta nagrinėjamą teisę, bet individualių peticijų srautai valstybių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje priežiūrą atliekančioms institucijoms rodo, jog visuotinio sutarimo dėl šios teisės sampratos, kilmės bei teisinio statuso dar nepasiekta. Šiuo darbu siekta ištirti, ar ir kaip teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugos dokumentuose siejama su fundamentaliomis žmogaus teisėmis. Tyrimui pasirinkti dviejų svarbiausią reikšmę žmogaus teisių apsaugos standartų vystymui turinčių tarptautinių organizacijų – JT ir ET – žmogaus teisių apsaugos mechanizmai. Darbe nagrinėjami tik JT ŽTKa, ET PA ir ET MK rekomendaciniai dokumentai bei EŽTT (EŽTKa) praktika pagal Konvenciją ir JT ŽTK praktika pagal Paktą. Atliktas tyrimas rodo, jog rekomendaciniuose JT ir ET institucijų dokumentuose teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų aiškiai kildinama iš teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę, įtvirtintos atitinkamai Pakto 18 ir Konvencijos 9 straipsniuose. Tuo tarpu praktika nėra tokia aiški ir nuosekli. JT ŽTK, ilgą laiką neigęs nagrinėjamą teisę pagal Paktą, 1993 m. Bendrojo Pakto 18... [toliau žr. visą tekstą] / Current debates on conscientious objection to military service reveal a conflict between conscription and individual freedom of conscience; they question the scope of human rights and liberties as well as raise an issue of their extension. The majority of member states of UN and CoE officially recognize a right to conscientious objection. However, the flow of complaints to international human rights monitoring bodies demonstrates absence of a general consensus on the concept, origin and legal status of this human right. The paper aims to examine, whether and how the right to conscientious objection to military service has a link with fundamental human rights in the main international human rights instruments. Human rights documents of UN and CoE – two international organizations, most relevant for the development of human rights standards – were chosen as the object of research. The scope of analysis is limited to recommendatory documents of UN CHR, PACE and Committee of Ministers of the CoE, the case-law of ECtHR under ECHR as well as the case-law of UN HRC under ICCPR. Results of research show that in the recommendatory documents of UN and CoE institutions the right to conscientious objection to military service is derived from the fundamental right – the right to freedom of thought, conscience and religion, embedded in Article 18 of ICCPR and Article 9 of ECHR respectively. However, the case-law of UN and CoE institutions is ambivalent in these terms. After a long-term... [to full text]

Žmogaus teisės yra esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė, kuri užima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje ir vis labiau tampa ne tik valstybės teisės problema, o tarptautinės teisės objektu. Šiuo metu žmogaus teisių terminas yra įvairiai vartojamas: žmogaus teisės, pagrindinės (fundamentalios) teisės ir laisvės pilietinės laisvės ir kt. Dažniausiai šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Dažnai manoma, kad laisvė- tai žmogaus galėjimas veikti nepaisant jokių sąlygų ir nuorodų, taip kaip nori pats žmogus, neklausant proto, moralinių nuorodų. Tačiau tokia laisvės sąvokos interpretacija klaidinga, nes šiuolaikinėje visuomenėje būtina derinti visų jos narių interesus ir siekti kompromiso. Saviraiškos laisvė yra labiau suprantama kaip viena iš pagrindinių asmens teisių demokratinėje visuomenėje. Net pati saviraiškos laisvės formuluotė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuriuose garnatuojama žmogaus teisė turėti nuomonę, reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, sustiprina tokią nuomonę. Saviraiškos laisvė – viena iš esminių, pagrindinių žmogaus teisių, kaip ir minties ar sąžinės laisvė. Tačiau savo kompetencijos ribomis saviraiškos laisvė tartum pranoksta sąžinės laisvės teisę, turint omeny, kad žmogaus saviraiškos rezultatai – tai jo palikti ženklai (darbai) materialinėje aplinkoje, kitų žmonių atmintyje, nors sąžinės laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of expression is one of the most fundamental human rights. The Constitution of the Republic of Lithuania and the laws provide satisfactory protection of freedom of expression. There are presented the laws, wich regualte freedom of expression. Also there are presented main problems of impelementation of this freedom in this article. The auther analizes the practice of the Contitutional and Supreme Courts of Lithuania. Despite widespread recognition of this principle, it is generally accepted that some restraints are necessary and desirable where are conflicts with other fundamental human rights. The freedom of expression is restricted right. The restriction is possible and permissible only when it is necessary in a democratic society to protect essential worths, secondly, it is fixed in laws. The freedom of expression ensures tolerance and democraty also pluralizm in democratic society. It helps to express yourself as individuality, to comunicate with other people, to debate, express your opinion and ideas in press or television. So interference must by provided for and carefully defined by law.

Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių normatyvinių įsitikinimų apie alkoholio ir tabako vartojimą sąsajas su alkoholio ir tabako vartojimu. Tyrimas atliktas Profesinio rengimo centre. Jame dalyvavo 223 I ir II kurso mokiniai: 115 (51,6 proc.) vaikinų ir 108 (48,4 proc.) merginų. Pirmo ir antro kurso mokiniai pagal amžių atitinka 11-12 klasės bendrojo lavinimo mokyklos mokinius. Tiriamųjų amžius yra nuo 16 iki 19 metų, amžiaus vidurkis – 17,9± 0,71 metų. Tyrime naudotas Nacionalinio socialinių normų resursų centro (angl. National Social Norms Resours Center) „Paauglių normų klausimynas“ (angl. Teen Norms Survey). Klausimyną sudaro 43 klausimai apie alkoholio vartojimą, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą. Šiuo klausimynu buvo matuojama: paauglių požiūris į alkoholio ir tabako vartojimą, alkoholio ir tabako vartojimo dažniai, su alkoholio ir tabako vartojimu susijusios aplinkybės, kitų paauglių (draugo/draugės; tipinio vaikino/merginos) tabako ir alkoholio dažnio bei jų požiūrio vertinimas, tėvų reakcijos į jų alkoholio ir tabako vartojimą vertinimas. Į šį klausimyną buvo įtraukta 2 klausimai iš A.Goštauto (1999 m.) mokymo medžiagos sveikatos psichologijos kursui: „Kaip Jūs geriate alkoholį?“ ir „Kaip Jūs rūkote cigaretes?“. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių požiūris apie alkoholio ir tabako vartojimą susijęs su lytimi, su tėvų reakcijos į jų alkoholio ir tabako vartojimą vertinimu, paauglių alkoholio ir tabako vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study was to determine the links between the adolescent normative beliefs about alcohol and tobacco use and alcohol and tobacco consumption. The study was carried out in vocational training centre. It was attended by 223 I and II year students: 115 (51,6 per cent.) boys and 108 (48,4 per cent.) girls. The age range was from 16 to 19 years, the average – 17,9. The National Social Norms Resource Centre „Teen Norms Survey“ was used in the study. The questionnaire consists of 43 questions about the use of alcohol, tobacco and other addictive substances. This questionnaire measured the approach of teens to the use of alcohol and tobacco, the frequencies of alcohol and tobacco consumption, the circumstances related to the use of alcohol and tobacco, the evaluation of other adolescent tobacco and alcohol use factors, such reaction of the parents, frequency of treatment and evaluation. The questionnaire included two questions from A.Goštautas (1999) Health psychology training course material: „How do you drink alcohol?“ and „How do you smoke cigarettes?“. The survey results showed that the treatment for alcohol and tobacco by adolescents is linked to the sex, to the parents’ reaction to the alcohol and tobacco use and to the estimation of other young people ( boys and girls) of alcohol and tobacco use. The survey results showed that adolescent approach to alcohol and tobacco use is associated with sex, with their parents’ reactions to alcohol and tobacco use and... [to full text]

Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]