Profesinių sąjungų ir darbo tarybų santykis šiame darbe analizuojamas per atstovavimo instituto sampratą kolektyviniuose darbo santykiuose, profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmenį socialiniame dialoge, ypatingai per kolektyvines derybas įmonėje, taip pat analizuojama kokius įgaliojimus ir galimybes profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms suteikė įstatymų leidėjas sprendžiant kolektyvinio ginčus, tokiu būdu atskleidžiant jų galimybes bendradarbiauti. Profesinė sąjunga ir darbo taryba – įmonės darbuotojų interesams atstovaujantys bei juos ginantys darbuotojų atstovai, kurie įgyvendina darbuotojų teises, kuriomis jie patys savarankiškai pasinaudoti negali. Dabartinis reglamentavimas darbuotojų atstovavimo prioritetą suteikia profesinei sąjungai. Tai suponuoja, kad įmonėje, kurioje veikia darbo taryba, įsteigus profesinę sąjungą, susidaro dvigubo atstovavimo situacija. Tokia padėtis leidžia teigti, kad darbo tarybos kompetencija turėtų būti siaurinama. Šis sprendimas leistų darbo tarybai tapti profesinių sąjungų talkininke, kas reikštų ir darbo tarybos perrinkimo galimybę, įmonėje veikiant profesinei sąjungai. Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 27 str. įtvirtinta jungtinės profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybės sukūrimo galimybę, tačiau būtina sureguliuoti tokios atstovybės sukūrimo klausimą, kad ši teisinė norma galėtų veikti. Be to įgyvendinus darbo tarybos funkcijų siaurinimo idėją, įmonėje įsteigus profesinę sąjungą, tokios jungtinės atstovybės sukūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the relationship of Trade Unions and Labour Councils is analyzed through the concept of representation institute within labour relations, the role of Trade Unions and Labour Councils in social dialogue, particularly through the collective bargaining in a company, as well it is analysed what powers and possibilities are given for Trade Unions and Labour Councils by the legislature while dealing with collective disputes, thus revealing their ability to cooperate. Trade Union and Labour Council – representatives of company’s workers defending and representing their interests, which implement workers’ rights, though cannot take advantage of them on their own. Current regulations of workers’ representation priority is given to Trade Union. Establishment of Trade Union in a company which has Labour Council implies a dual representation situation. This situation suggests that the competence of Labour Council should be narrowed. This solution would enable Labour Council become Trade union’s helper and would mean a possibility of re-election of Labour Council while Trade Union is running in the company. Art. 27 of Labour Council Law of the Republic of Lithuania consolidates ability to create joint representation of the Trade Unions and Labour Council, but it is necessary to regulate the question of foundation to make this legal norm function. Furthermore, after the implementation of narrowing functions of Labour Council, setting up company’s Trade Union, the right of... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų atstovavimo institutas Lietuvoje ir pasirinktose užsienio valstybėse, būtent įmonės lygmenyje, bei siekiama nustatyti ar valstybės pasirinktas darbuotojų atstovų modelis yra efektyvus praktikoje. Pirmojoje dalyje atskleidžiamos atstovavimo bei darbuotojų atstovų sąvokos. Prieinama išvados, kad darbo teisėje atstovavimu siekiama ieškoti kompromiso tarp darbo santykių šalių bei siekti socialinės partnerystės. Kolektyviniuose darbo santykiuose darbuotojų bei jų kolektyvų atstovais gali būti profesinės sąjungos ar jų organizacijos, darbo tarybos arba įmonės darbuotojų kolektyvo atstovas. Aptariama asociacijų laisvės principo samprata, esmė ir jo taikymas darbuotojų atstovavimo institute bei išskiriami pagrindiniai darbuotojų atstovų modeliai. Grupuojant valstybes pagal aptartus atstovavimo modelius, jas buvo suskirstyta į dvi pagrindines grupes - valstybes, kur darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos ir darbo tarybos, yra (beveik) lygiaverčiai ir veikia lygia greta bei valstybes, kur dominuoja profesinės sąjungos. Antrojoje dalyje analizuojamos valstybės, kur profesinės sąjungos ir darbo tarybos yra lygiaverčiai partneriai, bent jau įmonės lygmenyje. Šioje dalyje analizuojamas darbuotojų atstovavimo reglamentavimas Lietuvoje bei Vengrijoje. Prieinama išvados, jog pagrindiniu darbuotojų atstovu Lietuvoje yra profesinės sąjungos, tuo tarpu darbo tarybos yra papildomas/alternatyvus atstovas, tačiau įmonės lygmenyje abu paminėti darbuotojų atstovai... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the institute for the representation of employees in Lithuania and the selected foreign countries, particularly, at the enterprise level, and seeks to determine whether the employee representation model chosen in a country is effective in practice. In the first part, the concepts of representation and representatives of employees’ are disclosed. It is concluded, that, according to the labor law, representation is aimed to seek a compromise and social partnership between the parties in labor relations. In collective labor relations, the representatives of employees and their groups can be trade unions or their organizations, work councils or a representative of the enterprise’s employees. The concept of the principle of freedom of association, its meaning and application in the institute for the representation of employees, together with the main models of employee representation, is discussed. Grouping of the countries according to the identified models of representation, divided them into two main groups – the countries where employees’ representatives - trade unions and work councils - are (almost) equivalent and perform equally and countries dominated by trade unions. In the second part, the countries, where trade unions and work councils are equal partners, at least at the enterprise level, are overviewed. This part analyzes the regulation of employee representation in Lithuania and Hungary. The conclusion reached is that the main representative of the... [to full text]

Darbo teisės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – pagrindinės teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia darbo sutarties pagrindu, ir jos pasižymi ypatingais požymiais, kurie išskiria jas iš kitų rūšių teisių ir pareigų. Be to, darbuotojas darbo santykiuose paprastai laikomas silpnesne teisinių santykių šalimi, todėl darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, keliami jo teisėms ir pareigoms griežtesni reikalavimai, jiems nustatomos ne vienodo svorio teisės ir pareigos. Kito darbo teisės subjekto - darbuotojo kolektyvo – teisių ir pareigų ypatumus lemia jo subjektiškumas, kuris pasižymi tam tikru specifiškumu – daugeliu atveju darbuotojų kolektyvas tiesiogiai realizuoti savo teisių negali. Todėl daugiau kalbama apie šio subjekto atstovavimą. Ir darbuotojai, ir darbdaviai, siekdami organizuotai ginti savo teises ir interesus, vienijasi į organizacijas. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja Darbo kodeksas. Darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos, šiems subjektams suteiktos beveik vienodos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės, išskyrus tam tikras profesinių sąjungų išimtines teises. Darbdavių atstovai – darbdavių organizacijos – veikia pagal Asociacijų įstatymą, kuris nėra pritaikytas darbo santykių specifikai ir kuriame nėra išspręstas darbdavių asociacijų narių atstovavimo darbo santykiuose kompetencijos klausimas. / The main labour rights and labour obligations of an employee and an employer may arise, change or expire under an employment contract. These labour rights and duties as to perform work of a certain profession, speciality, qualification or to perform specific duties in accordance with the work regulations established at the workplace; and to provide the employee with the work specified in the contract, to pay him the agreed wage and to ensure working conditions, have special features which set apart them from other (for instance, civil rights and obligations) rights and obligations. Besides, an employee is more vulnerable than an employer so for this reason an employer has more obligations and from him is asking to be more careful than an employee. The other subject of labour law is the staff whose legal capacity is special. The staff can not perform some of his rights and obligations directly, in these cases he needs to be represented by the other entities. Employees and employers may be represented both in collective and individual labour relations. Representation in collective labour relations is regulated by Labour Code, and in this work only the representation in collective relations is studying. Representatives of employees are trade unions and labour councils, they possess almost the same rights of collective representation except some exclusive rights which belong only to trade unions. Employers can be represented by the organisation too. Employers’s organisation is... [to full text]

Ramūnas Keršys (darbo vadovė Doc. Jolita Kašalynienė). Jaunimo dalyvavimas įgyvendinant jaunimo politiką. Magistro darbas. V.: VU Socialinio darbo katedra, 2009. 87 p. SANTRAU KA JAUNIMO DALYVAVIMAS ĮGYVENDINANT JAUNIMO POLITIKĄ Regioninės jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas priskirtas savivaldybių institucijoms. Savivaldybių jaunimo politikos efektyvumas ir kokybė priklauso nuo dialogo užtikrinimo tarp savivaldybės institucijų ir jaunų žmonių sprendžiant jiems aktualius klausimus. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtintais pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savivaldos, savanoriškumo, savarankiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo principais yra grindžiamas kokybiškas jaunimo politikos įgyvendinimo procesas. Tyrimo problema – neefektyvus jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos pritaikymas savivaldybėse užtikrinant jaunimo dalyvavimą jam aktualių sprendimų priėmimo procese. Šio magistrinio darbo tikslas: išsiaiškinti savivaldybių jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos funkcionalumą įtraukiant jaunus žmones į jiems aktualių sprendimų priėmimo procesą. Tyrimo objektas - jaunimo dalyvavimas įgyvendinant regioninę jaunimo politiką. Tyrimas apėmė 32 savivaldybėse esančias jaunimo politiką formuojančias ir įgyvendinančias sistemas. Tyrime metu buvo analizuojama jaunimo politikos sistemos formavimo principai savivaldybėse, savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos produktyvumas, jaunimo reikalų... [toliau žr. visą tekstą] / Ramūnas Keršys (Master’s paper advisor Doc. Jolita Kašalynienė). Youth participation in bringing out youth's politics. Master paper. V.: VU Department of Social Work, 2009, 87 p. SUMMARY YOUTH PARTICIPATION IN BRINGING OUT REGIONAL YOUTH'S POLITICS Regional youth politics' formation and accomplishing is attached to institutions of local administration. Local administration's youth politics' efficiency and quality depends on dialogue's assurance between institutions of local administration and young people, when discussing general questions that are related to youth. The quality of youth politics' bringing out process is based in youth politics foundation's statutes which strengthen in parity, subsidiary, interdepartmental coordination, participation, information, self-government, voluntariness, communication and collaboration principles. Investigation problem - non effective youth politics' formation and bringing out system's adaptation in local administrations, when ensuring youth's participation in the process of making decisions in today's problems. The main purpose in this master: find out local administration politic's formation and bringing out system's functionation when drawing in young people into the process of making decisions in today's problems. Investigation object - youth's participation while bringing out regional youth's politics. The investigation included 32 local administration's systems, which form and bring out youth's politics. During the investigation... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas vietos bendruomeninių tarybų vaidmuo skatinant gyventojų dalyvavimą savivaldoje, Šiaulių mieste. Tiriama problema iškeliama klausimu - ar vietos bendruomenių tarybų vaidmuo skatina gyventojus dalyvauti savivaldoje Šiaulių mieste? Šis darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių teorinių dalių, empirinės dalies, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo bei priedų.Teorinėje dalyje pateikiama mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, apžvelgiant vietos savivaldos raidą ir jos reikšmingumą bendruomenės gyvenimui. Analizuojamas gyventojų, jų grupių dalyvavimo galimybės savivaldoje. Išskiriamos pagrindinės nedalyvavimo priežastys. Taip pat nagrinėjama bendruomenės vieta ir reikšmingumas savivaldoje. / The final thesis of bachelor analyses the role of local community councils in promoting public participation in self –government in Šiauliai city. The research topic is raised through the following question: does the role of local community councils promote the residents to participate in the self-government in Šiauliai city? The thesis consists of introduction, three main theoretical parts, empirical part, conclusions, recommendations, references and annexes. The theoretical part presents the analysis of scientific literature sources and legal acts and overviews the development of local self-government and its significance to the community life. Moreover, the paper examines the opportunities of the inhabitants and their groups to participate in self-government. The main reasons of non-participation are distinguished. The paper also examines the place and significance of community in self-governance.

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]

Darbo teisėje skiriamos trys subjektų rūšys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotojų kolektyvas. Darbuotojo ir darbdavio teisinis statusas siejamas su prasidėjusiais darbo teisiniais santykiais. Darbuotoju gali būti pripažintas tik toks fizinis asmuo, kuris turi darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdaviais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu. / Labour law distinguishes between these types of entities: the employee, the employer and the employees. The legal status of employee and the employer is related to legal employment relations. A public or private juridical person whose legal employment subjectiveness arises at the moment of the foundation may become an employer. The staff consist of the employees related to the employer by employment relations.

Pagal atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą, tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei, kurie yra susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Atsakingumo terminas reiškia piliečių galimybę dalyvauti sprendžiant valdžios institucijų funkcionavimo ir biudžeto naudojimo klausimus. Atskaitingumas – tai valstybės tarnautojų įsipareigojimas atsakingai veikti, atskaitingumo nebuvimas dažnai veda prie piknaudžiavimo turima valdžia. Atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo laikymasis – svarbiausia savivaldybės atsovaujamosios ir vykdomosios valdžios veiklos efektyvumo, rezultatyvumo sąlyga, todėl būtina išanalizuoti, ar šis atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra pakankamai įgyvendinamas šiose institucijose. Bakalauro baigiamojo darbo objektas – atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas. Šiuo bakalauro darbu buvo siekiama atskleisti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principą ir jo įgyvendinimą Telšių rajono savivaldybėje. Buvo išnagrinėta mokslinė literatūra, dokumentai, publicistiniai straipsniai, siekiant atskleisti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo sampratą, pagrindinius bruožus, šio principo santykį su kitais vietos savivaldos principais bei jo reglamentavimą teisės aktuose ir identifikuoti atsakingumo savivaldybės bendruomenei principo įgyvendinimo aspektus Telšių rajono savivaldybėje. Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, jog atsakingumo savivaldybės... [toliau žr. visą tekstą] / According to the principle of community responsibility municipal council members for their activities are responsible and accountable to the electorate and the entire local community, who are linked by common public needs and interests. Term refers to the possibility of citizens to participate in dealing with the authorities functioning and use of the budget issues. Accountability - it is the obligation of public servants to act responsibly; the lack of accountability often leads to abuses authorities available. Responsibility for local community principle - the most important local representative and executive performance, efficiency, provided it is therefore necessary to examine whether the local community responsibility principle is sufficiently implemented in these institutions. Bachelor final work task - the principle of accountability for the local community. This undergraduate work was intended to reveal the local community responsibility principle and its implementation at Telšiai district municipality. Was examined the scientific literature, documents, journalistic articles, in order to reveal the local community responsibility principle, the concept of the basic features of this principle in relation to other local self-governance, and the regulation of law and to identify the responsibility of implementing the principle of local community issues at Telšiai district municipality. According to the survey, could be said that the local community responsibility... [to full text]

Įmonės, įmonės dalies, verslo ar jo dalies perdavimas – šiandienos verslo kasdienybė. Nagrinėjamas ekonominis reiškinys turi socialinę pusę ir darbe nagrinėjamas darbo teisės prasme. Preziumuojama, jog įmonės, verslo ar jų dalių perdavimo atveju gali pasikeisti darbuotjų teisių apimtis, todėl Bendrijos teisės aktų leidėjui tenka užduotis nustatyti perdavimo sąvoką, pateikti jos požymius, o valstybėms narėms – tinkamai perkelti Direktyvą 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonės, įmonės dalies, verslo ar verslo dalies perdavimo atveju, suderinimo bei ją keičiančią direktyvas ir konsoliduotąjį direktyvos tekstą. Vadovaujantis prezumpcija, jog įmonės, įmonės dalies, verslo ar jo dalies perdavimas pakeičia darbuotojų teisinį statusą, darbe keliami klausimai: kaip ir ar tinkamai Direktyvoje 77/187/EEB bei Europo Teisingumo Teismo praktikoje apibūdinamos „įmonės, verslo, jų dalies perdavimo“, „darbuotojų atstovų“, „informavimo ir konsultavimo procedūrų“ sąvokos ir kaip nuostatos įgyvendinamos bei kaip atsižvelgiama į Europos Teisingumo Teismo praktiką valstybėse narėse; nagrinėjami darbuotojų atstovavimo teoriniai bei praktiniai pagrindai bei skirtingos tokio atstovavimo formos; siekiama atsakyti į klausimą, ar Europos Bendrijos bei nacionalinių Europos Sąjungos valstybių narių teisinio reguliavimo modeliai darbuotojų atstovavimo ir dalyvavimo informavimo ir konsultavimo procedūrose pakankamai užtikrina darbuotojų kolektyvinių bei... [toliau žr. visą tekstą] / Transfers of undertakings of their parts are today‘s business reality. Despite the fact that this economic concept can be interpreted from many perspectives, this work approaches it from a labour law point of view. In order to safeguard employees‘ rights in the transfer of undertakings situation, the Council directive 77/187/EEC was adopted. Based on the assumption that transfers of undertakings change legal status of employees, the following issues are raised and discussed in this work: how „transfer of undertakings“, „employee representatives“, „information and consultation procedures“ are defined in the Directive 77/187/EEC and case law of EU courts and whether such definitions are clear cut and properly implemented in the national laws of EU member states; theoretical and practical grounds for employees‘ representation and its‘ forms; whether EU model and models of separate EU member of information and consultation secures the continuity of rights of employee representatives in transfer of undertakings situation. It is concluded that the above mentioned definitions still raise practical problems, models of implementation differ from state to state.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]