Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Sudaryti juridiniai susitarimai darbo sutarties šalims sukuria darbo teises ir pareigas. Tam, kad būtų užtikrintas iš darbo sutarties kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimas, valstybė norminiais teisės aktais yra įtvirtinusi pažeistų teisių gynimo priemones, kurių svarbiausios yra individualaus darbo ginčo institutas, savigyna ir darbo teisių gynimas pasinaudojant kompetentingomis valstybės institucijomis. Nors įstatymo leidėjas suteikia priemones pasinaudoti pažeistų teisių gynyba, tačiau numato ir pažeistos teisės gynybos įgyvendinimo sąlygas. Magistriniame darbe analizuojamos procedūrinės bei procesinės darbuotojų teisių gynimo priemonės, nagrinėjant jas remiantis individualaus darbo ginčo, savigynos individualiuose darbo teisiniuose santykiuose institutais bei analizuojant valstybinių institucijų administracines funkcijas, susijusias su darbuotojų teisių gynimu. Darbo analizė remiasi sisteminiu Darbo kodekso, Civilinio proceso kodeksų aiškinimu, analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje atsispindi tokių institucijų kaip Valstybinės darbo inspekcijos bei Lygių galimybių kontrolierių vaidmuo darbuotojo teisių gynimo procese, šių institucijų funkcijos bei jų reikšmė darbuotojų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / By implementing their rights and executing duties, employers, employees and their representatives are obliged to follow the regulation of law, respect common life rules and to act honorably, follow the principles of rationality, justice and honesty. The concluded legal agreements create labor rights and obligations for the concluding parties. In order the implementation of the rights and obligations arising of the employment agreements are ensured, the state by the help of legal regulation has entrenched measures of protection of violated rights, most important of which are the institute of individual labor dispute, self-protection and protection of employment rights by the support from respectful state authorities. Although the legislative body provides measures for the usage of violated rights protection, together also sets conditions violated rights protection. Master thesis analyses procedural and proceeding measures of protecting the rights of employees. Analyzing it pursuant to the institute of concept of labor dispute, institute of self protection in individual relation of labor law and analyzing administrational functions of governmental institutions for defending violated labor rights. Analysis of this thesis systematically refers to Labor Code and Civil Process Code. The practice of The Supreme Court of Lithuania, Supreme administrative court of Lithuania is being analyzed, where the role of such institutions, as State Labor Inspectorate and Equal Opportunities... [to full text]

Viešųjų pirkimų teigiamas poveikis valstybių ekonomikai paskatino šios teisės šakos vystymą ir nuolatinį reguliavimo tobulinimą. Tai ilgainiui tapo itin parankia ekonomikos, inovacijų, konkurencijos skatinimo priemone. Sparčiai plečiantis tarptautinei rinkai ir skverbiantis į viešųjų pirkimų sritį, egzistuojantis viešųjų pirkimų reguliavimas nebeatitiko esamų sąlygų. Atsirado poreikis šalinti tarptautinės prekybos barjerus viešuosiuose pirkimuose, tapo reikalinga gerokai padidinti skaidrumo, nediskriminavimo garantijas ir sukurti veiksmingesnę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą. Kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų ir šių tikslų realiam įgyvendinimui, reikalingos veiksmingos, neatidėliotinos teisių gynimo priemonės, be kurių nebūtų įmanomas joks teisinis reguliavimas. Efektyvios tiekėjių teisių gynimo priemonių sistemos užtikrinimas tapo vienu iš prioritetinių tikslų modernizuojant viešųjų pirkimų reguliavimą globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Lietuvos viešųjų pirkimų reguliavimui didžiausią įtaką padarė Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. Iki dabartinės tiekėjų teisių gynimo priemonių sistemos įtvirtinimo buvo nueitas ilgas kelias, lydimas dažnos įstatymų kaitos ir nestabilumo, kas neišvengiamai sukėlė neigiamų padarinių tiek tiekėjams, tiek pačioms perkančiosioms organizacijoms. Tačiau nors dabartinė tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema formaliai atitinka tarptautinius standartus – reguliavimas tapo žymiai aiškesnis, numatyta daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / A positive influence of public procurement for countries economics gave the impulsion for development and permanent modernisation of public procurement regulation. This eventually became a good measure to promote economics, inovation and competition. Due to the fast and continual expansion of international market and penetration into public procurement, the regulation level of public procurement became insufficient and inapplicable to existing conditions. It bacame necessary to eliminate barriers for the opening-up public procurement sector to international market, improve transparency, non-discrimination guarantses and create more effective system of public procurement. To have tangible effects and achieve these purpose, an effective and rapid remedies, without wich none of the legal regulation could normally operate, became necessary. The effective remedies system of suppliers in public procurement became one of the main priorities for modernisation of legal regulation in global, regional and national levels. The main inffluence to legal regulation of public procurement in Lithuania made the implementation of European Union legal acts. Lithuania had long and full of many changes of public procurement regulation way till now existing regulation was implemented. Nevertheless the existing remedies system of suppliers in public procurement formally is in accordance with global standarts – regulation became more definite, more alternative remedies became available to use... [to full text]

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.