Magistro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas teismo sprendimų rūšių baudžiamajame procese nagrinėjimo klausimui, glaudžiai susijusiam su teismo sprendimo sąvokos interpretavimu. Prieinama prie išvados, kad nuo to, kaip bus suprantama ši teisinė kategorija, priklauso teismo sprendimų klasifikavimo pagrindai. Neretai teorijoje ir praktikoje sutinkama prieštaringų nuomonių dėl teismo sprendimo ir jo formos santykio. Autoriaus pasirinkta teismo sprendimų rūšių istorinė, lyginamoji, statistinė analizė atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas nėra vienintelis, didžiausia dalimi priklausantis nuo teisės metodologijos kriterijus, pagal kurį būtų galima diferencijuoti teismo sprendimus baudžiamajame procese. Pasirinktu kriterijumi analizuojamos teismo spendimų rūšys, tiesiogiai priklausančios nuo teismo įgaliojimų ribų, baudžiamojo proceso stadijos ypatumų. Nagrinėjant atskiras teismo sprendimų rūšis teoriniu ir praktiniu lygmeniu iškyla klausimas, ar tam tikri teismo sprendimai neprieštarauja teismo įgaliojimų prigimčiai atskirose baudžiamojo procese stadijose. Akcentuojama, kad svarbi vieta turi atitekti ne tik galutiniams teismo sprendimams, kuriais yra užbaigiamas baudžiamasis procesas, tačiau ir tiems sprendimams, kuriais yra sudaromos prielaidos priimti galutinį sprendimą. Kiekviena teismo sprendimų rūšis turi savitą, tik jai būdingą turinį, tačiau būtina neužmiršti, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir galima pastebėti tam tikrus dėsningumus. / The MA thesis mainly analyzes the kinds of court decisions in the criminal procedure. Such analysis is closely interrelated with interpretation of the concept of court decision. It is concluded that the way how this legal category is understood determines the basis of classification of court decisions. There are cases when theory and practice present contradictory views about the relation between the court decision and its form. The author has chosen the historical, comparative and statistical analysis considering the stages of the criminal procedure; this is not the only criterion mainly depending on the law methodology on the grounds of which court decisions in the criminal procedure could be differentiated. On the basis of the chosen criterion, the kinds of court decisions which are directly dependent on the limits of court’s powers and characteristics of the stage of criminal procedure are analyzed in the thesis. While analyzing individual kinds of court decision, the question from the theoretical and practical aspect arises whether particular court decisions do not contradict to the nature of the powers of the court in separate stages of the criminal procedure. It is emphasized that in addition to final court decisions which complete the criminal procedure, the decisions providing for prerequisites for making the final decision play an important role too. With having in mind the individual contents of each kind of court decision, it should be remembered that these kinds... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojamos Teismo nagrinėtų ginčų dėl kontinentinio šelfo delimitavimo priimtų sprendimų nuostatos, kuriose išaiškintos pagrindinės delimitavimo taisyklės. Kadangi 1958 m. Konvencija dėl kontinentinio šelfo bei 1982 m. Jūrų teisės konvencija numato tik abstrakčius kontinentinio šelfo delimitavimo principus, teismo sprendimuose pateikiamas šių principų turinys. Darbe analizuojama, kurios teisės normos yra reikšmingiausios delimituojant kontinentinį šelfą, akcentuojami jų nustatymo kriterijai, reikšmingos aplinkybės bei šių normų taikymo ypatumai. Antroje darbo dalyje nustatytos taisyklės taikomos konkrečios srities – Egėjo jūros kontinentinio šelfo delimitavimui, siekiant išsiaiškinti, kokie sunkumai kyla praktiškai įgyvendinant Teismo sprendimuose išaiškintas normas. Atsižvelgiant į iškeltą tikslą bei uždavinius, nustatyta, kad Teismas sprendimuose apibrėžė pagrindines teisės normas, reglamentuojančias kontinentinio šelfo delimitavimą. Tačiau dėl skirtingų faktinių aplinkybių, dažnai pasitaiko jų taikymo išimčių. Teismo sprendimuose pasigesta detalesnių kriterijų, kurias remiantis būtų nustatoma salų įtaka kontinentinio šelfo delimitavimui, kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų išskiriamos pagrindinių delimitavimo taisyklių išimtys. Dėl to kyla sunkumų, kai šias teisės normas reikia pritaikyti konkrečiai situacijai. Tikėtina, kad visus šiuos neaiškumus užpildys vėlesnė Teismo praktika. / This thesis investigates provisions of Court-analysed disputes regarding continental shelf delimitation made decisions, where the main rules of delimitation are being explained. As main international conventions - 1958 Convention on the Continental Shelf and 1982 Law of the Sea Convention - cover general principles of continental shelf delimitations only, the court decisions are accompanied with the content of these principles. This work analyses which rules of law are the most important when delimitating continental shelf, emphasising criteria used to establish them, influential circumstances and peculiarities of their application. In the second part of the thesis the rules identified are being applied to a particular case of continental shelf delimitation in the Aegean Sea, aiming to determine potential problems that may arise trying to apply the court-specified rules of law in practice. With reference to the set objective and tasks it was established that the Court in its decisions has defined legal standards regulating the delimitation of the continental shelf. However, due to different factual circumstances, exceptions with regard to application thereof are rather frequent. The Court decisions were found to be lacking more detailed criteria which would serve as a basis for the determination of islands’ influence on the delimitation of the continental shelf, as well as criteria which would help to identify the exceptions to the main delimitation rules. Therefore... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]