This thesis was started in order to find out how pre-commercial thinnings are violated in Lithuania. Analysis has been done in four methodological steps. Understanding forest owners’ behaviour to pre-commercial thinnings (PCT) is impossible without verifying real situation in practice. Therefore in the beginning inspection of 15 thoroughly selected sample stands was carried in central part of Lithuania. Results revealed that in none of 15 stands pre-commercial thinnings were performed as it is required by legislation. Only two stands showed some marks of PCT. Important factor having significant effect on application of thinnings in private forests is legislation system. Therefore Forest Law (2010a), Regulations for forest felling (2010b) and Regulations for tending and usage of private forests (2004) were analyzed. Regretfully pre-commercial thinnings as mandatory forest management tool until recently has not been described in any of the listed documents. Economic factors such as subsidies or loans could also be a part of implication of pre-commercial thinnings in private forests. Support from European Union funds is available in Lithuanian, though some requirements and stages of application process are not well appreciated by forest owners and stop them from using it. The main causes are: prohibition to perform thinnings for owners themselves; relatively small percent PCT expenses covered; too long and in some cases too messy support implementation process. For analysis... [to full text] / Šiuo metu pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, tačiau nemenka dalis yra ir privačių miškų savininkų rankose. Valdydami 829,4 tūkst. hektarų miškų, privačių miškų savininkai dažniausiai įžvelgia tik apsaugines ir estetines jų panaudojimo galimybes. Tiesa, kai kurie savininkai panaudoja turimą mišką kuro ar statybinių medžiagų gavimui, tačiau dažniausiai tik savo reikmėms tenkinti. Tai yra visiškai suprantama, kadangi vidutinės miško valdos dydis yra vos 3,28 hektaro (LRAM. 2010). Tik labai maža dalis privačių miškų savininkų pagalvoja apie ekonominę naudą, kurią galėtų gauti iš savo valdomo miško – tai, Lietuvos sąlygomis, didelių (5 ha ir daugiau) miško valdų savininkai (Mizaraite, 2001; Pivoriūnas, Lazdinis 2004). Ugdomieji miško kirtimai visuomet buvo ypač svarbi miškininkavimo dalis miškais garsėjančiose valstybėse. Tai yra ne kas kita, kaip tenykščių žmonių įžvalga ir supratimas, kad gerai ir teisingai prižiūrimas miškas ateityje gali būti daug vertingesnis, nei santaupos banke. Deja, tai nėra taisyklė Lietuvoje, kur ugdomieji miško kirtimai yra pamirštami arba nepakankami. To priežastimis galėtume laikyti finansinių išteklių trūkumą, nepakankamą žinių, kaip teisingai vykdyti ugdomuosius kirtimus, bagažą ar net savininkų amžių. Paskutinių tyrimų duomenimis, tipinis privataus miško savininkas Lietuvoje yra 56 metų amžiaus moteris, gyvenanti 100 kilometrų atstumu nuo jai priklausančios valdos (Mikalajūnas, 2009). Anot naujųjų miško kirtimų taisyklių, kurios... [toliau žr. visą tekstą]