Social, cultural, economic and political processes influence conditions of children’s development and determine changes in their self-development. Entrenching consumer culture and consumerism, promoted by it, determine the change in the attitude towards the child as a consumer. The dissertation defines constructs of children’s consumer culture and children’s as consumers’ behaviour, highlights sociocultural, educational conditions of their manifestation as well as threats and possibilities of consumer culture and the related phenomenon – TV advertising – for children. Meaningfulness of (self-)development of children’s resistance to consumerism, analysed in the dissertation, is grounded on the idea that children, not being conscious consumers, must learn both to adjust to consumer culture and resist its mass culture, levelling everything. The aim of the research is to study the experience of pre-primary age children’s consumption, the situation of (self-)development of resistance to consumerism in the family and, based on critical attitude to consumer culture and knowledge of the phenomenon of consumerism in children’s culture, to disclose educational conditions for (self-)development of their resistance to consumerism. Conducting the research on (self-)development of pre-primary children’s resistance to consumerism, the mixed method approach was applied, in parallel combining qualitative and quantitative research methods of data collection and analysis. As the result of the... [to full text] / Socialiniai, kultūriniai, ekonominiai, politiniai procesai veikia vaikų vystymosi sąlygas ir lemia ugdymosi pokyčius. Įsigalinti vartotojiška kultūra bei jos skatinamas vartotojiškumas lemia požiūrio į vaiką kaip vartotoją kaitą. Disertacijoje apibrėžti vaikų vartotojiškos kultūros, vaikų kaip vartotojų elgsenos konstruktai, išryškintos jų raiškos sociokultūrinės, edukacinės sąlygos, vartotojiškos kultūros bei su ja susijusio reiškinio – TV reklamos – grėsmės ir galimybės vaikams. Disertaciniame darbe analizuojamo vaikų atsparumo vartotojiškumui ugdymo(si) prasmingumas grindžiamas idėja, jog vaikai nebūdami sąmoningi vartotojai turi išmokti ne tik prie vartotojiškos kultūros prisitaikyti, bet ir atsispirti jos visa niveliuojančiai masinei kultūrai. Tyrimo tikslas – ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų vartojimo patirtį, atsparumo vartotojiškumui ugdymo(si) situaciją šeimoje ir, remiantis kritiniu požiūriu į vartotojišką kultūrą bei žiniomis apie vartotojiškumo reiškinį vaikų kultūroje, atskleisti jų atsparumo vartotojiškumui ugdymo(si) pedagogines sąlygas. Atliekant priešmokyklinio amžiaus vaikų atsparumo vartotojiškumui ugdymo(si) tyrimą taikyta mišrių metodų prieiga, lygiagrečiai derinant kokybinius ir kiekybinius tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodus. Kaip disertacinio tyrimo rezultatas, papildantis ugdymo praktiką, pristatomas tyrimo rezultatais grįstų pedagoginių sąlygų, skirtų vaikų atsparumui vartotojiškumui ugdyti, struktūrinis modelis.