Šiame magistro darbe yra analizuojama teisės aiškinimo ir visuomeninių vertybių balansavimo dinamika. Teisės aiškinimo procesas svarbus tuo, kad atskleidžia teisės turinį. Teisės aiškinimas nėra vien tik formali loginė veikla, nes teisę sudaro ne tik teisės normos, bet ir teisės principai. Teisės principai išreiškia tam tikras visuomenines vertybes. Nustatyti visuomeninių vertybių santykį su teise yra pakankamai sunku, kadangi visuomeninės vertybės nėra vienareikšmiškai suprantamos teisės teorijoje. Teisės aiškinimas atliekamas remiantis visuomeninėmis vertybėmis, kurių suvokimo subjektyvumą iš pirmo žvilgsnio sunku paneigti. Tai lemia teisės turinio ir formos konfrontaciją ir iškelia pačios teisės ribų apibrėžimo klausimą. Tačiau teisė negali būti suprantama kaip uždara sistema, nes jos ribos nuolat kinta. Teisės ribų kitimą įtakoja įvairios neteisinės kategorijos. Teisė pati leidžia ją aiškinti remiantis kategorijomis, formaliai esančiomis už pozityviosios teisės ribų. Teisė reguliuoja tokių kategorijų suvokimą teisės sferoje, pašalindama subjektyvumą jas aiškinant. Dažniausiai kritikos sulaukia aiškių orientyrų trūkumas teisės aiškinimo procese. Visuomeninės vertybės yra maksimaliai subendrinta kategorija, kylanti iš pačios visuomenės, kurią teisė objektyvizuoja, įvertina ir balansuoja kaip ultima ratio socialinių reikalų reguliavimo priemonė. Teismų pareiga vykdyti prigimtinį teisingumą verčia teismą aksiologiškai įvertinti pozityviąją teisę. Įstatymų leidybos atsilikimas... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analises the dynamics of interpretation of law and public values balanse. Interpretation of law is an important process, because it is the process, where natural law is identified from a legal text. Interpretation of law differs from formal logical actions, because the structure of law includes legal principles and legal norms. Legal principles express certain public values. It is hard to define relation between law and public values, because legal theory doesn’t have homologous conception of public values. Interpretation of law appeals to public values, but the perception of it is subjective at the first look, and it is rather hard to deny that statement. It determines confrontation between positive and natural law and that sets a task to define borders of law. But the law cannot be defined as a closed system, because the size of law is constantly changing. It is determined by various categories beyond the law. Law allows identifying itself by using categories that are formally beyond positive law. Law regulates conception of these categories in the area of law by elimination of subjectivity in its interpretation. Commonly critique is pointed to indetermination of legal interpretation process. Public values are a common category, which arise from the society and are evaluated, balanced, objectivised by law as ultima ratio implement regulation of social life. Obligation to do social justice induces judges to evaluate positive law. Backwardness in... [to full text]

Darbe, laikantis prielaidos, jog Irano pasiryžimas tęsti branduolinę programą ir agresyvi valdančiųjų retorika yra tikslingos, nuosekliai vykdomos strategijos dalis, buvo užsibrėžtas tikslas išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra Irano strategija: puolamojo ar gynybinio tipo, kas padėtų atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia potencialią grėsmę kitoms šalims (darbe akcentuojant JAV ir Izraelį) ar ne. Irano motyvai vykdyti gynybos ar puolimo strategijas yra, atitinkamai, saugumo siekis bei ambicijų įgyvendinimo siekis. Tiek vienas, tiek kitas motyvas turi tvirtą pagrindimą Irano kontekste bei atitinka dabrtinius Irano veiksmus bei valdančiųjų retoriką. Irane kilusios visuomeninės bei institucinės įtampos yra didelė grėsmė valstybės integralumui, tad Irano branduolinę programą bei agresyvią valdančiųjų retoriką yra logiška sieti su aršios visuomenės mobilizacijos forma. Vis dėlto preziumuojant, kad Irans vykdo gynybos ar puolimo strategiją nukreiptą į išorę, mobilizacija tampa tik taktiniu žingsniu strateginio tikslo link. Iranas yra itin ambicinga šalis. Be to, JAV pajėgoms, esant nepajėgioms stabilizuoti Irako ir Afganistano, Irano galimybės įgyvendinti šias ambicijas vis stiprėja. Vis dėlto, nors Iraną galima būtų įvardyti kaip revizionistinio elgesio tipo valstybę, kurios intersai yra susiję su plėtra ir dominavimu - didelės išorinės grėsmės režimo išlikimui verčia Iraną prioretizuoti saugumo siekį. Tad tikėtina, kad Iranas vykdys gynybinio tipo strategiją, ką, iš esmės... [toliau žr. visą tekstą] / Since Islamic Revolution in 1979 relations between Iran and international community are tensed. Though current situation, which could be described as impasse, has emerged just in the 2002, when the scope of Iran’s nuclear capabilities was first made public by the Iranian opposition group. Still the 2005 could be considered as a date, when Iran‘s and international communities relations gained current structure. In the 2005 new president M.Ahmedi-Nejad has been elected and nuclear works were resumed. Whereupon Iran is demonstrating determinacy to continue its nuclear enrichment and officials who are involved in decision making process are using aggressive rhetoric in account to U.S. an Israel. Though mentioned rhetoric is directed towards U.S. and Israel, other interrelated countries have arrogated these signals to themselves. And they were understood completely different: from assessment that their meaning is coincident with Iran’s peaceful purpose declaration to judgement that they are direct menace towards Western world. Consequently the assessment of Iran’s behaviour and intentions became complicated and that happened for several reasons: first, Iran’s rhetoric is controversial – averment that nuclear programme is peaceful logically don’t merge with declared willingness to destroy opponents. Second, rhetoric and behaviour don’t match - peaceful programme doesn’t go with a concealment of nuclear activities. Third, political assessment still rest upon realism postulates that... [to full text]