The thesis is based on three studies in which data on children with acute lymhpblastic leukemia (ALL) treated in Lithuania or the Nordic countries were analyzed. Study I. Epidemiological and survival data of 459 children treated in Lithuania in 1992-2012 were analyzed. Children with ALL were included for the first time into international clinical trial that was conducted by pediatric oncologists in the Nordic countries. This resulted in survival improval of childhood ALL by 20% reaching results reported by large international childhood ALL study groups. Study II. Study of 2636 childhood ALL patients treated in the Nordic countries in 1992-2008 revealed significant differences in white blood cell (WBC) distribution both among different biological ALL subsets defined by immunophenotype or cytogenetical aberrations of leukemic blasts, and among patients of different age or gender. WBC remained as a risk factor to have a significantly poorer prognosis for patients with a WBC ≥100 x 109/L, but only among slow-responding patients. Study III. A population-based multicenter study of 221 children aged <15 y. with ALL and WBC ≥200x109/L at diagnosis treated in Lithuania and the Nordic countries were analyzed for early mortality and the impact of initial treatment strategy to survival. The Nordic/Baltic guidelines for initial treatment of ALL patients with hyperleukocytosis and a high risk for the development of tumor lysis syndrome (WBC ≥100 x 109/L) were conducted. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvoje ir Šiaurės šalyse 1992-2012 m. ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) sirgusių vaikų duomenys. I tyrimas. Surinkti ir išanalizuoti 1992-2012 m. Lietuvoje gydytų ŪLL sirgusių vaikų (N=459) epidemiologija ir gydymo rezultatai, įsitraukta į tarptautinio (kartu su Šiaurės šalių vaikų onkohematologais) vaikų ŪLL gydymo protokolą. ŪLL sergančių vaikų išgyvenamumas Lietuvoje pagerėjo apie 20% ir pasiekė tarptautinį lygį. II tyrimas. Išanalizavus Šiaurės šalyse 1992-2008 m. dėl ŪLL gydytų vaikų duomenis (N=2363) nustatytos leukeminių blastų citogenetinės aberacijos ir ligonio biologiniai veiksniai, lemiantys skirtingą LS diagnozuojant ŪLL. Nustatyta, kad LS buvo reikšmingas išgyvenamumo rizikos veiksnys tiek pre-B ŪLL, tiek T-ŪLL ligoniams, kuriems pradinis LS buvo ≥100 x 109/L, tačiau tik tais atvejais, kai atsakas į gydymą buvo lėtas. III tyrimas. Populiaciniame tyrime išanalizuoti 1992-2011 m. Lietuvoje ar Šiaurės šalyse ŪLL sirgusių vaikų, kurių pradinis LS≥200 x 109/L, duomenys (N=221). Nustatyta, kad didelis leukocitų skaičius, o ne naviko lizės sindromas buvo pagrindinis ankstyvo mirtingumo rizikos veiksnys. Uždelstas specifinis ŪLL gydymas ar sumažintos pradinės chemopreparatų dozės galėjo turėti neigiamos reikšmės ankstyvų mirčių išsivystymui. Sudarytos bendros Baltijos ir Šiaurės šalių centrams skirtos rekomendacijos dėl pradinės ligonių su ŪLL ir hiperleukocitoze bei didele naviko lizės išsivystymo rizika (LS ≥100 x 109/L), gydymo taktikos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvoje ir Šiaurės šalyse 1992-2012 m. ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) sirgusių vaikų duomenys. I tyrimas. Surinkti ir išanalizuoti 1992-2012 m. Lietuvoje gydytų ŪLL sirgusių vaikų (N=459) epidemiologija ir gydymo rezultatai, įsitraukta į tarptautinio (kartu su Šiaurės šalių vaikų onkohematologais) vaikų ŪLL gydymo protokolą. ŪLL sergančių vaikų išgyvenamumas Lietuvoje pagerėjo apie 20% ir pasiekė tarptautinį lygį. II tyrimas. Išanalizavus Šiaurės šalyse 1992-2008 m. dėl ŪLL gydytų vaikų duomenis (N=2363) nustatytos leukeminių blastų citogenetinės aberacijos ir ligonio biologiniai veiksniai, lemiantys skirtingą LS diagnozuojant ŪLL. Nustatyta, kad LS buvo reikšmingas išgyvenamumo rizikos veiksnys tiek pre-B ŪLL, tiek T-ŪLL ligoniams, kuriems pradinis LS buvo ≥100 x 109/L, tačiau tik tais atvejais, kai atsakas į gydymą buvo lėtas. III tyrimas. Populiaciniame tyrime išanalizuoti 1992-2011 m. Lietuvoje ar Šiaurės šalyse ŪLL sirgusių vaikų, kurių pradinis LS≥200 x 109/L, duomenys (N=221). Nustatyta, kad didelis leukocitų skaičius, o ne naviko lizės sindromas buvo pagrindinis ankstyvo mirtingumo rizikos veiksnys. Uždelstas specifinis ŪLL gydymas ar sumažintos pradinės chemopreparatų dozės galėjo turėti neigiamos reikšmės ankstyvų mirčių išsivystymui. Sudarytos bendros Baltijos ir Šiaurės šalių centrams skirtos rekomendacijos dėl pradinės ligonių su ŪLL ir hiperleukocitoze bei didele naviko lizės išsivystymo rizika (LS ≥100 x 109/L), gydymo taktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is based on three studies in which data on children with acute lymhpblastic leukemia (ALL) treated in Lithuania or the Nordic countries were analyzed. Study I. Epidemiological and survival data of 459 children treated in Lithuania in 1992-2012 were analyzed. Children with ALL were included for the first time into international clinical trial that was conducted by pediatric oncologists in the Nordic countries. This resulted in survival improval of childhood ALL by 20% reaching results reported by large international childhood ALL study groups. Study II. Study of 2636 childhood ALL patients treated in the Nordic countries in 1992-2008 revealed significant differences in white blood cell (WBC) distribution both among different biological ALL subsets defined by immunophenotype or cytogenetical aberrations of leukemic blasts, and among patients of different age or gender. WBC remained as a risk factor to have a significantly poorer prognosis for patients with a WBC ≥100 x 109/L, but only among slow-responding patients. Study III. A population-based multicenter study of 221 children aged <15 y. with ALL and WBC ≥200x109/L at diagnosis treated in Lithuania and the Nordic countries were analyzed for early mortality and the impact of initial treatment strategy to survival. The Nordic/Baltic guidelines for initial treatment of ALL patients with hyperleukocytosis and a high risk for the development of tumor lysis syndrome (WBC ≥100 x 109/L) were conducted.

Hematology-instruments that analyze blood cells can at specific casesbe followed by manual counting with a hemocytometer. The plastic hemocytometer which has a fixed coverslip and is assigned for disposable use, appears to reduce the problems arising from the use of the traditional glass hemocytometer, for instance coverslip-application difficulty and dust particles. Capillary whole blood sampling may be useful for patients at the emergency department and in addition, a smaller volume of blood is taken compared to venous blood sampling. This study will focus on the platelet- and leukocyte count (PLT and WBC) in venous and capillary blood, in order to compare the plastic- and glass hemocytometers with Sysmex XN-2000 (Sysmex Corporation, Kobe, Japan), and verify if capillary whole blood sampling can be used for the measurement of these hematological parameters. 30 subjects donated both capillary- and venous blood samples and these blood samples were analyzed with glass- and plastic hemocytometers with Sysmex XN-2000 as the reference method. The study results showed high correlation between the reference method and plastic hemocytometer at low PLT but were not suitable for WBC-determination. The capillary whole blood showed high correlation to the reference method at WBC-determination, but was unusable at PLT-determination. Glass hemocytometer was closer to the reference method results than plastic hemocytometer was.