Kiekviena Europos valstybė turi savo deliktų teisės sistemą, tačiau pagrindinėmis derėtų laikyti – Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir skandinavų deliktų teisės tradicijas, kurios ir yra aptariamos šiame darbe. Be jų taip pat yra nagrinėjama Lietuvos deliktų teisės sistema, kuri iš esmės yra pasekusi Prancūzijos (generalinio delikto) teise. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Šiame darbe analizuojamos tolesnio harmonizavimo prielaidos, argumentai, tiek pagrindžiantys, tiek paneigiantys tokio deliktų teisės derinimo būtinumą, pateikiami atskirų pozicijų įvertinimai. Nepaisant prieštaravimų dėl suderintos deliktų teisės poreikio, akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai, teisės mokslininkai dirba vykdydami Trento Common Core Project tikslus ir uždavinius. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas pirmiesiems dviems, kadangi jų dalyviai paruošė svarbius, praktiškai visus deliktų teisei reikšmingus aspektus aptariančius dokumentus, kurie ateityje galėtų tapti harmonizuotos Europos deliktų teisės pagrindu. Tiek Europos deliktų teisės principų, tiek Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Every European country has its own system of tort law, but it should be considered that the main systems are French, German, English and Scandinavian, which are discussed in this paper. Lithuanian tort law system, which is mainly based on French approach, is also researched. In these days different fields of law are being harmonized, and tort law was not left aside. Separate questions already are harmonized in treaties and acts of European Union. Present harmonization is fragmentary, therefore insufficient in most scholars’ view. In this paper, presuppositions of further harmonization and arguments for and against necessity of harmonisation of tort law are analysed and evaluations of different attitudes are given. Despite disagreements for demand of harmonized tort law, some significant projects of harmonisation of tort law have been implemented at scholarly level: a project of European Civil Code is almost finished, Principles of European Tort Law have been introduced, scholars also work on Trento Common Core Project. In this paper, the main attention is paid for the first two projects because the participants of these projects have prepared important documents, which include all the essential aspects of tort law, thus these documents could become a basis for harmonized European tort law. The legal rules of Principles of European Tort Law and European Civil Code are being compared with the legal systems of aforesaid states – England, Germany, France and, of course, Lithuania... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152249-76867 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Venckus, Vitalis |
| Contributors | Mizaras, Vytautas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152249-76867 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds