Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu.
Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege.
Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] / Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act.
In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140614_151006-50777 |
| Date | 14 June 2014 |
| Creators | Dainelytė, Simona |
| Contributors | Adomaitytė, Aurelija, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140614_151006-50777 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.003 seconds