Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas.
Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state.
Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper.
The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058 |
| Date | 09 June 2008 |
| Creators | Aidukaitė, Rūta |
| Contributors | Bulota, Rytis, Ivanovas, Bernaras, Matonytė, Irmina, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds