Kalbos animacija plačiai naudojama technikos įrenginiuose siekiant kurtiesiems, vaikams, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms sudaryti vienodas bendravimo galimybes. Žmonės yra labai jautrūs veido išvaizdos pokyčiams, todėl kalbos animavimas yra sudėtingas procesas, kurio metu žmogaus kalboje atpažinta akustinė informacija (fonemos) yra vizualizuojama naudojant specialiai sumodeliuotas veido išraiškas vadinamas vizemomis. Didžiausią įtaką kalbos animacijos tikroviškumui turi teisingas fonemas atitinkančių vizemų identifikavimas, modeliavimas ir jų išrikiavimas laiko juostoje. Tačiau, norint užtikrinti kalbos animacijos natūralumą, būtina papildomai išnalizuoti vizemų įtaką kaimyninėms fonemoms ir atsižvelgiant į animuojamos kalbos fonetines savybes sukurti koartikuliacijos valdymo modelį. Kiekvienos kalbos fonetika skiriasi, todėl kitai vienai kalbai sukurta animavimo sistema nėra tiesiogiai tinkama kitai kalbai animuoti. Kalbos animavimo karkasas, kuriame realizuojama Lietuvių kalbai skirta animavimo technologija, turi būti sukurta lietuvių kalbai vizualizuoti.
Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados, literatūros sąrašas, publikacijų sąrašas.
Pirmame skyriuje Skyriuje analizuojamos pasaulyje naudojamos kalbos animavimo technologijos. Kalbos signalas yra ir girdimas, ir matomas, todėl jos animacija yra sudėtinis procesas priklausantis nuo pasirinktos veido modeliavimo metodikos, kalbos signalo tipo, ir koartikuliacijos valdymo modelio.
Antrajame... [toliau žr. visą tekstą] / Speech animation is widely used in technical devices to allow the growing number of hearing impaired persons, children, middle-aged and elderly equal participation in communication. Speech animation systems (“Talking heads”) are basically driven by speech phonetics and their visual representation – visemes. Acuraccy of the chosen speech recognition engine, naturally looking visemes, phoneme to viseme mapping and coarticulation control model considerably influence the quality of animated speech. Speech animation is strongly related with language phonetics, so new“Talking heads” should be created to animate different languages. Framework suitable to animate Lithuanian speech, which includes two new models that help to improve intelligibility of animated Lithuanian speech is used to create Lithuanian „Talking head” „LIT”.
The dissertation consists of Introduction, three main chapters and general conclusions.
Chapter 1 provides the analysis of the existing speech animation technologies. Different facial modelling techniques are analysed to define the most suitable 3D „Talking head” modelling technique for Lithuanian language. Viseme classification experiments across different languages are analysed to identify variety of viseme classification methods. Coarticulation control models are compared to deside which one should be used to define coarticulation of Lithuanian speech.
Chapter 2 describes theoretical framework for Lithuanian speech animation. Translingual visual speech... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130218_112524-41830 |
| Date | 18 February 2013 |
| Creators | Mažonavičiūtė, Ingrida |
| Contributors | Baušys, Romualdas, Kačeniauskas, Arnas, Navakauskas, Dalius, Šeinauskas, Rimantas, Čenys, Antanas, Dzemyda, Gintautas, Simutis, Rimvydas, Vasilecas, Olegas, Vilnius Gediminas Technical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Gediminas Technical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130218_112524-41830 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0018 seconds