Each state has its borders. Emphasis on territorial integrity is one of the key components in a definition of a state. Therefore, borders represent a natural part of a state indicating what belongs to the state and what is outside the boundaries of its territory. At the same time existing of a border poses both legal and ethnic problems to population of border regions. Though those problems are not specific to border regions and are faced by people living deeper inside a state, however, population of border regions experience consequences of these problems much more acutely and painfully than people living in the middle of a country. What does it mean to be an inhabitant of a border zone? What does it mean to be a “Lithuanian”? Who is “Latvian”? How did a “Latvian” become a “Lithuanian”? How citizenship is contrasted with nationality? What caused a decision to take Lithuanian or Latvian citizenship? What caused a decision to become a member of one nation or the other? Period 1918–1940 has been selected because the most important moment in formation of national and citizen identity was emergence of the Republic of Lithuania and the Republic of Latvia and setting of the administrative boundary between these two republics in 1921. Identity as such is not finite; therefore it is important to evaluate factors, which in time had determined decisions of people living in the border region to take Latvian or Lithuanian citizenship, and to analyze the relationship between a... [to full text] / Vienas esminių valstybės apibrėžimo komponentų yra teritorinio vientisumo pabrėžimas. Valstybės teritoriją riboja sienos, kurios žymį vietą ties, kuria baigiasi vienos valstybės galia ir prasideda kitos. Disertacijos tyrimo objektas – latviai, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojai, jų tautinio tapatumo raida. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos–Latvijos (iki 1918 m. Kauno ir Kuršo gubernijų) pasienio gyventojų tapatumo raidą 1918–1940 m., įvertinti tautybės ir valstybės santykį šiame pasienyje. Uždaviniai: apžvelgti latvių tautinės mažumos formavimąsi Kauno ir Kuršo gubernijos pasienyje; išanalizuoti Lietuvos–Latvijos sienos nustatymo eigą 1920–1922 m.; aptarti valstybės galios apraiškas Lietuvos–Latvijos pasienyje 1918–1940 m.; išanalizuoti latvių, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojų, tautinio tapatumo apraiškas 1918–1940 m. Darbe analizuojama kaip kito pasienio gyventojų tapatumas 1918–1940 m. Pokytį atskleidžia administracinės linijos svarbos kaita. Iki Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ta pati administracinė linija skyrė du tai pačiai valstybei, Rusijos imperijai, priklausiusius administracinius vienetus Kauno ir Kuršo gubernijas, o po Pirmojo pasaulinio karo ši linija skyrė dvi nepriklausomas valstybes. Darbe nagrinėjama kaip valstybės sieną suvokė pasienio gyventojai, kurios valstybės įtaką jie patyrė, kaip ir kodėl valstybė kontroliavo pasienio zonos gyventojų veiklą ir kaip tai pasireiškė kasdienybėje. XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20081229_092238-77995 |
| Date | 29 December 2008 |
| Creators | Akmenytė, Vilma |
| Contributors | Pivoras , Saulius, Kaubrys , Saulius, Vaičenonis, Jonas, Genzelis, Bronislovas, Bendikaitė, Eglė, Butkus, Zenonas, Grigaravičiūtė, Sandra, Kasparavičius, Algimantas, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20081229_092238-77995 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0023 seconds