Bėgant amžiams šeima nuolat kito. Kaip teigia L. Stone, buvo trys pagrindiniai lūžiai. Pirmasis – atvira visuomenės įtakai šeima (Open Lineage Family). Antrasis lūžis įtakojo riboto patriarchalinio branduolio šeimos (Restricted Patriarchal Nuclear Family) atsiradimą. Trečiojo lūžio metu atsirado uždara namų branduolio šeima (Closed Domesticated Nuclear Family). Tie lūžiai lėmė šeimos santykius, bendravimą, visuomenės įtaką jiems ir pan. Visos šios tendencijos pasiekė ir tuometinę LDK. Joniškio ir Merkinės miestai – ne išimtis. Darbe analizuojamos tokios problemos: šeimos sudėtis ir santuokos amžius, vaikų skaičius šeimoje, turtiniai šeimos santykiai, pasiruošimas mirčiai ir našlystės periodas.
Joniškio miesto šeima pirmiausia specifinė tuo, jog čia nesusidarė stiprus ir uždaras miestiečių luomas. Joniškiečiai kūrė šeimas su aplinkinių gyvenviečių asmenimis. Tuo tarpu Merkinės miesto gyventojai buvo kur kas uždaresni. Tai galėjo lemti daug skurdesnė apylinkės gyventojų finansinė padėtis. Sudarant santuoką įtakos neturėjo ir šeimyninė padėtis (jaunuoliai/merginos noriai vesdavo/tekėdavo už našlių), ir amžius. Vidutinis santuokos amžius miestuose svyravo: vyrams Joniškyje nuo 27 m. ir 23 moterims, Merkinėje 26 m. vyrams ir 21 m. – moterims. Svarbiausias santuokos aspektas buvo finansinė laisvė ir stabilumas. Santuokos buvo sudaromos atsižvelgiant į šventes. Ypač didelės reikšmės turėjo Gavėnios ir Advento laikotarpiai.
Vaikai buvo santuokos pagrindas. Atžalos padėdavo ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / A family was constantly changing in the course of centuries. According to Stone L., there were three main turning points. The first one was an Open Lineage Family. The second turning point influenced a Restricted Patriarchal Nuclear Family. During the third turning point a Closed Domesticated Nuclear Family appeared. These turning points influenced the family relations, communication, social impact on them etc. Joniškis and Merkinė towns were not the exceptions. The following problems are analyzed in the Thesis: the family structure and the age of marriage, the number of children in a family, the material relations in a family, preparation for death and period of widowerhood/widowhood.
A family of Joniškis town is, first of all, specific due to the fact that no strong and closed townspeople class was formed there. The citizens of Joniškis made their families with people from surrounding settlements, while the citizens of Merkinė town were much more closed. It might be determined by beggarly financial situation of suburb inhabitants. The marital status and age were also of the essence when making families: young people married eagerly the widowers/widows. The average age of marriage in the towns varied: in Joniškis it was from 27 years old for men and 23 years old for women; in Merkinė 26 – years old for men and 21 years old for women. The most important aspect of marriage was the financial independence and stability. The marriages were concluded in accordance with holidays... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140717_151447-22497 |
| Date | 17 July 2014 |
| Creators | Gudaitė, Veronika |
| Contributors | Civinskas, Remigijus, Trimonienė, Rita Regina, Gumuliauskas, Arūnas, Sireika, Jonas, Strelcovas, Simonas, Paliulienė, Jolanta, Salatkienė, Birutė, Siauliai University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140717_151447-22497 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0025 seconds