Darbo tikslas - apibūdinti Joniškio rajono gamtines ir kultūrines sąlygas, išanalizuoti jų rekreacinį potencialą, panaudojimą ir plėtros perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie uždaviniai: - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono istorinį-kultūrinį paveldą. - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono gamtines sąlygas. - surinkti ir išanalizuoti duomenis apie rajono turizmo būklę, jo plėtrą ir perspektyvas. - sudaryti pažintinį maršrutą siekiant atskleisti svarbiausius gamtinius ir kultūrinius objektus. - atlikti tyrimą, kad išsiaiškinti, kiek rajono gyventojai žino apie savo kraštą, kokia jų nuomonė apie rajono turizmo būklę ir perspektyvas. Tyrimo metu buvo apklausiami rajono gyventojai bei mokiniai rajono mokyklose. Tyrimo metu gauti duomenys padėjo įvertinti ir išanalizuoti rajono turizmo būklę, išsiaiškinti kokios informacijos trūksta gyventojams ir kokios yra ateityje rajono rekreacinio potencialo plėtros perspektyvos. Joniškio rajono identitetą nulemia du pagrindiniai veiksniai – tai gamtiniai ištekliai ir specifinė istorinė ir geografinė padėtis. Turizmui vystyti palanki Joniškio rajono gamta, kuriai būdingas neužterštas oras, mažų nesukultūrintų upelių vingiai, nemažai dirbtinių tvenkinių, prie kurių kasmet poilsiauja daug žmonių. Išplėtojus Joniškio rajono turizmo infrastruktūrą, teikiant visuomenei daugiau informacijos ir reklamuojant lankomus objektus, jų teikiamas galimybes, rekreacinio potencialo rodiklius būtų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to describe natural and cultural condition of Joniskis district and to analyze its recreative potential, use and future development. To reach this aim it was formulated goals as follow: - To collect and analyze data about historical-cultural heritage of the district. - To collect and analyze data about natural condition of the district. - To collect and analyze data about touring state of the district and its development and perspective. - To make the cognitive course in order to unclose the most important natural and cultural objects. - To do the survey in order to find out how much people of Joniskis district know about their countryside and what their believes about touring state and perspective of the district are. During the survey people and students of the district were questioned. The data of the survey helped to measure and analyze the touring state of the district, and find out what kind of information people lack and what future development of recreative potential of the district is. The identity of Joniskis district is coursed by two main factors – they are natural resources and specific historical and geographical position. The nature of Joniskis is conductive to develop tourism. It is typical of its clean air, small untamed streams and quite a large number of dams where people have a rest every year. If touring facility of Joniskis district is explicated by giving people more information and publicizing places of interest, it would be... [to full text]

Darbe aptariamos demografinės teorijos ir jų taikymas istoriniuose tyrimuose, apibūdinama demografinė raida Lietuvoje ir pasaulyje. Tiriamos šiaurinės Žemaitijos vyskupijos dalies trijų pasirinktų parapijų bažnytinės metrikų knygos demografiniu tendencijų požiūriu. Tirtos Joniškio, Šakynos bei Naujosios Žagarės parapijos 1800-1850 m. laikotarpiu, rezultatai lyginami tarpusavyje ir su Vakarų, ir su Rytų Europos rezultatais. Ištyrus Santuokos, Krikšto ir Mirties registracijos knygas matyti, jog visų trijų parapijų demografinės tendencijos panašios: tiriamo laikotarpio pradžioje dėl palankios demografinei raidai situacijos šalyje krikšto bei santuokų skaičius didėja, mirties atvejų mažėja. Po 1830 m. sumažėja gimstamumas, santuokos ir didėja mirtingumas. Tai sąlygoja demografinei raidai nepalankios aplinkybės: vienos po kitų seka epidemijos bei nederliaus metai. Remiantis J.Hajnalo teorija, Rytų ir Vakarų Europos istorinė šeima iš esmės skiriasi dviem požymiais: Vakarų Europos šeimos modeliui būdingos vėlyvos santuokos ir nemaža visuomenės dalis, niekada nebuvosi santuokoje. Rytų Europos šeimos modeliui būdingos ankstyvos santuokos ir labai mažai niekada nebuvusių santuokoje žmonių. Palyginus tiriamųjų parapijų duomenis su Vakarų Europos duomenimis matyti, kad Joniškio ir Naujosios Žagarės bei Šakynos šeimos atitinka Vakarų Europos šeimos modelį. Parapijos buvo didelės, joms priklausė daug kaimų. Išanalizavus krikšto metrikus pavyko išsiaiškinti, tikslų kaimų skaičių... [toliau žr. visą tekstą] / The work analyzes demographic theory and its application in historic researches, the demographic develompement in Lithuania and the world is described. Curch metrical books from three chosen parishes of Northern Zemaitija bishopric part are researched under the terms of demographic trends. Researching Joniskis, Sakyna, and New Zagare parishes in 1800-1850 period, the results were compared with each other and western and eastern Europe results. After analysing Marriage, Baptism and Death registration books, it can be seen that all three parishes‘ demographic trends are the same: during the analysed first part of the period due to favorable situation for demographic development the number of baptism and marriage is increasing, the cases of death are declining. From 1830 the birth rate and marriage is dicreasing, and the mortality is increasing. This is caused by unfavorable circumstances for demographic development: one after the other sequences the years of epidemic and poor crop. According to J. Hajnal theory, the eastern and western Europe historic family fundamentaly different in two features: western Europe family‘s pattern is characterized by late marriage and a considerable part of the society never was in a marriage. Eastern Europe family‘s pattern is characterized by early marriage and few people were never in a marriage. Comparing the researched parish data with western Europe data it can be seen that Joniskis and New Zagare and Sakyna families... [to full text]

Bėgant amžiams šeima nuolat kito. Kaip teigia L. Stoune, pagrindinių lūžių buvo trys. Pirmasis – atvira stipriai visuomenės įtakai šeima (Open Lineage Family). Antrasis lūžis įtakojo riboto patriarchalinio branduolio šeimos (Restricted Patriarchal Nuclear Family) atsiradimą. Trečiojo lūžio metu atsirado uždara namų branduolio šeima (Closed Domesticated Nuclear Family).Tie lūžiai įtakojo šeimos santykius, bendravimą, visuomenės įtaką jiems ir pan. Visos šios tendencijos pasiekė ir tuometinę LDK. Joniškio miestas nebuvo išimtis. / Over the centuries the family always changed. As L. Stoune states, there were three turning points. First – Open lineage family was influenced by society. Second turning point – set roots for the Restricted Patriarchal Nuclear Family appearance. During the third turning point a Closed Domesticated Nuclear family appeared. These turning points influenced the relationship between family members, communication, influence of society towards them and etc. all these tendencies reached The Great Kingdom of Lithuania. The city of Joniskis was no exception.

Bėgant amžiams šeima nuolat kito. Kaip teigia L. Stone, buvo trys pagrindiniai lūžiai. Pirmasis – atvira visuomenės įtakai šeima (Open Lineage Family). Antrasis lūžis įtakojo riboto patriarchalinio branduolio šeimos (Restricted Patriarchal Nuclear Family) atsiradimą. Trečiojo lūžio metu atsirado uždara namų branduolio šeima (Closed Domesticated Nuclear Family). Tie lūžiai lėmė šeimos santykius, bendravimą, visuomenės įtaką jiems ir pan. Visos šios tendencijos pasiekė ir tuometinę LDK. Joniškio ir Merkinės miestai – ne išimtis. Darbe analizuojamos tokios problemos: šeimos sudėtis ir santuokos amžius, vaikų skaičius šeimoje, turtiniai šeimos santykiai, pasiruošimas mirčiai ir našlystės periodas. Joniškio miesto šeima pirmiausia specifinė tuo, jog čia nesusidarė stiprus ir uždaras miestiečių luomas. Joniškiečiai kūrė šeimas su aplinkinių gyvenviečių asmenimis. Tuo tarpu Merkinės miesto gyventojai buvo kur kas uždaresni. Tai galėjo lemti daug skurdesnė apylinkės gyventojų finansinė padėtis. Sudarant santuoką įtakos neturėjo ir šeimyninė padėtis (jaunuoliai/merginos noriai vesdavo/tekėdavo už našlių), ir amžius. Vidutinis santuokos amžius miestuose svyravo: vyrams Joniškyje nuo 27 m. ir 23 moterims, Merkinėje 26 m. vyrams ir 21 m. – moterims. Svarbiausias santuokos aspektas buvo finansinė laisvė ir stabilumas. Santuokos buvo sudaromos atsižvelgiant į šventes. Ypač didelės reikšmės turėjo Gavėnios ir Advento laikotarpiai. Vaikai buvo santuokos pagrindas. Atžalos padėdavo ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / A family was constantly changing in the course of centuries. According to Stone L., there were three main turning points. The first one was an Open Lineage Family. The second turning point influenced a Restricted Patriarchal Nuclear Family. During the third turning point a Closed Domesticated Nuclear Family appeared. These turning points influenced the family relations, communication, social impact on them etc. Joniškis and Merkinė towns were not the exceptions. The following problems are analyzed in the Thesis: the family structure and the age of marriage, the number of children in a family, the material relations in a family, preparation for death and period of widowerhood/widowhood. A family of Joniškis town is, first of all, specific due to the fact that no strong and closed townspeople class was formed there. The citizens of Joniškis made their families with people from surrounding settlements, while the citizens of Merkinė town were much more closed. It might be determined by beggarly financial situation of suburb inhabitants. The marital status and age were also of the essence when making families: young people married eagerly the widowers/widows. The average age of marriage in the towns varied: in Joniškis it was from 27 years old for men and 23 years old for women; in Merkinė 26 – years old for men and 21 years old for women. The most important aspect of marriage was the financial independence and stability. The marriages were concluded in accordance with holidays... [to full text]