Šiandien ypatingai sunkiai rasime žmogaus nepaliestą, nepakeistą gamtos paveldą, nepaisant to, į gamtos elementus žiūrima kitaip nei į kultūros paveldą . Identifikuojant vietas tiek su kultūrinėmis, tiek su gamtinėmis vertėmis, suteikiant joms teikti tolygų dėmesį, turime eiti link labiau integruotos saugomų teritorijų sampratos, tokios kaip kultūriniai kraštovaizdžiai. Šiame darbe teigiama, jog šio poreikio patenkinimas galimas per kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos įtvirtinimą. Politinis ir mokslinis kraštovaizdžių lygmens apsaugos svarbos pripažinimas rekalauja naujų planavimo priemonių, kurios būtų susijusios su platesniais teritoriniais dariniais, krašto teritorijomis, neapsiribojant vien tik specifinėmis vietomis. Kultūros ir gamtos paveldas kultūrinės aplinkos prasme nagrinėjami jų teritoriniame kontekste ar aplinkoje. Todėl praktinė šio paveldo apsauga įtraukia ne tik paveldosaugininkus bet ir jų kolegas regioninio/ teritorinio vystymosi, miestų planavimo ir aplinkosaugos sistemoje. Šios idėjos pradėjo formuotis XX a. pradžioje, moderniosios paminklosaugos formavimosi lopšyje, kur, Heimatschutz judėjimo dėka, iškilo žmogaus sukurtų ir gamtinių vietų reikšmė, kas suvokiama kaip esminiai regioninio identiteto elementai. Tačiau tik po 50-ies metų ši svarba buvo pripažinta teisiškai ir praktiškai. Tenka pastebėti, kad per Austrijos okupuotos Lenkijos dalį Galiciją, šios idėjos pasiekė ir dabartinės Lietuvos teritoriją- Vilniaus kraštą, tačiau nepaliko didesnio pėdsako... [toliau žr. visą tekstą] / It is hard to find today‘s human untouched, unchanged natural heritage, nevertheless we treet cultural heritage differently. Identifying places with both cultural and natural values, giving them equal attention, we are going to to more integrated approache of protected territories, as cultural landscapes. This work speeks about the satisfaction of this demand trought the fixation of cultural landscapes protection. Political and scholarly acceptance of landscape level protection claim for new planning means, which wood be related with broader territorial formations, land territories, not restricted of specific places. Cultural and natural heritage in the sense of cultural environment are explored in their trritorial context and environment. For this reason, practical site of such protection includes not only heritage management specialist, but also their colleagues in the system of regional/ territorial development, urban planning and environmental management. New ideas of heritage management give rise at first in the beginning of XX century in the context of modern conservation doctrine development. Through Heimatschutz movement arose the significance of places created by humans and nature, what is perceived as crucial element of regional identity. Just after 50 years this importance was accepted on the legal basis and in practice. It‘s important to note, that through Galicia, a Poland‘s part, occupied by Austria, those ideas reached territory of present Lithuanian country-... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20081203_193032-69106 |
| Date | 04 March 2009 |
| Creators | Blažulionytė, Dalia |
| Contributors | Čepaitienė, Rasa, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20081203_193032-69106 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds