Ši daktaro disertacija yra iš lingvistinio mandagumo – lingvistinės pragmatikos srities. Tyrimo objektas – sakytiniai prašymai. Tikslas – ištirti ir sugretinti lietuvių ir anglų prašymų mandagumo strategijas bei jų realizacijas, nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų atstovų prašymų panašumus bei skirtumus.
Tiriamoji medžiaga gauta eksperimentiniu diskurso kūrimu testu – atvirosiomis anketomis su prašyti skatinančių situacijų scenarijais. Respondentai – aukštųjų mokyklų studentai: 100 lietuvių ir 100 anglų. Medžiagos klasifikacijai ir analizei naudota Blum-Kulkos ir kt. (1989) sistema, sukurta tirti prašymui kaip pasakymų sekai, sudarytam iš prašymo branduolio (minimalaus ilokucinės jo galios realizacijos vieneto) ir papildomų vidinių bei išorinių modifikacijų. Darbe remiamasi Brown ir Levinsono (1987) teorija, kurioje pasiūlyta perskyra tarp pozityviojo (artumas, solidarumas) ir negatyviojo (atstumas, pagarba) mandagumo.
Gauti rezultatai rodo, kad nors lietuvių ir anglų prašymai turi daug bendrybių, lietuviškuose atsispindi mažiau dėmesio adresato laisvei ir privatumui, daugiau tiesmukumo, mažiau atsargaus pesimizmo, tikėjimo šnekos akto sėkme ir pan. Tačiau lietuviai labiau nei anglai yra linkę savo prašymus švelninti perteikdami artumą, atsiremdami į savaime suprantamus žmonių įsipareigojimus vieni kitiems, kurdami draugišką bendravimo atmosferą ir pan. Lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / This doctoral dissertation belongs to the area of linguistic pragmatics. The subject dealt with in this study is the analysis and comparison of spoken requests in Lithuanian and British English. The aim of the study was to compare politeness strategiess and linguistic realizations of requests, to identify and describe the similarities and differences between these directives in the chosen languages.
The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire used to prompt requests. The answers of 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates were studied. The data classification was based upon the coding scheme of Blum-Kulka et al. (1989), which is designed to study requests as a sequence of utterances, which are made of a head act (the minimal unit of the realization of the request’s illocutionary force) and its internal and external modifications. Brown & Levinson’s (1987) theory with its distinction between positive politeness (closeness, solidarity) and negative politeness (distance, deference) was applied.
Despite the numerous similarities that were found, the results demonstrate that Lithuanian requests show less consideration of the hearer’s freedom and privacy, less careful pessimism, more directness, and greater belief in a favourable outcome of the speech act, etc. However Lithuanians are inclined to soften their requests by conveying closeness, appealing to the duties and... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20091228_152402-13334 |
| Date | 28 December 2009 |
| Creators | Hilbig, Inga |
| Contributors | Dabašinskienė, Ineta, Marcinkevičienė, Rūta, Šeškauskienė, Inesa, Vilkienė, Loreta, Ramonienė, Meilutė, Lassan, Eleonora, Čepaitienė, Giedrė, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20091228_152402-13334 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0028 seconds