Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services.
The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas.
Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100727_144158-31507 |
| Date | 27 July 2010 |
| Creators | Pauliukevičiūtė, Klaudija |
| Contributors | Goštautas, Antanas, Gudonis, Vytautas, Jakušovaitė, Irayda, Gustainienė, Loreta, Pilkauskienė, Ina, Matonytė, Irmina, Dembinskas, Algirdas, Žemaitienė, Nida, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100727_144158-31507 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.002 seconds