Miestų archeologinio paveldo reprezentavimo koncepcija remiasi archeologinio paveldo saugojimu in situ, panaudojant konservavimo priemones ir, jei reikia, taikant rekonstrukcijos metodus bei pateikiant visuomenei tam tikrą objekto interpetaciją. Reprezentavimo proceso sudėtingumą lemia jame sąveikaujančios dalyvių grupės (politinio ir administracinio, ekonominio sektoriaus atstovai, įvairūs specialistai ir rangovai, miesto bendruomenė, kiti tarpininkai), kurios įtakoja galutinį rezultatą ir nusprendžia pagrindines paveldo vertes. Lietuvoje archeologinio paveldo reprezentavimo pavyzdžių galima pamatyti šešiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Biržuose ir Trakuose). Iš viso yra reprezentuojami 33 objektai, kurie sudaro 1,8 % visų tirtų objektų. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pagrindą sudaro archeologinių liekanų konservavimas in situ be funkcionalios pirminės paskirties tęstinumo. Tai populiariausias archeologinio paveldo reprezentavimo būdas, kuris plačiai taikomas ir Europoje. Lietuvoje proceso raidą galima suskirstyti į 4 pagrindinius laikotarpius: Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo ištakas nuo XIX a. vid. iki 1950 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pirmuosius bandymus 1951 – 1971 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą 1972 – 1990 m. Šiuolaikinį Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą, kuris prasidėjo nuo 1990 m. ir tęsiasi iki šiol. / The concept of archeological heritage representation in the city is based on protecting archeological heritage in situ, by using conservation measures and, if needed, applying reconstruction methods. In that case the society receives a certain degree interpretation of a archelogical object. Complexity of representation process comes from numerous groups of people participating in it (political, administrative, economic sectors representatives, various specialists and contractors, the community of the city, other middlemen). Those groups influence the final outcome of the process and establish the main values of heritage. Examples of archelogical heritage representation in Lithuania can be seen in six cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai, Biržai and Trakai). There are total 33 objects being represented, which is only 1,8% of all researched objects. The basis off Lithuanian city archeological heritage representation is the conservation of archeological relics in situ without continuing the functionality of original purpose. This is the most popular method of archeological representation which is widely used in all of Europe. Development of representation process in Lithuania can be divided into four main periods: The origins of Lithuanian city archeological heritage representation from XIX century to 1950. The first attempts to represent archelogical heritage in 1951 – 1971. The representation of city archeological heritage in 1972 – 1990 . The modern representation of... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180744-21483 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Vosyliūtė, Ingrida |
| Contributors | Poškienė, Justina, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_180744-21483 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0017 seconds