Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu.
Tyrimo metodas - anketinė apklausa.
Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007).
Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą.
Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour.
Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees.
The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length.
The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict.
The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120828_161403-07386 |
| Date | 28 August 2012 |
| Creators | Kiliotaitienė, Rasa |
| Contributors | Gustainienė, Loreta, Perminas, Aidas, Gudonis, Vytautas, Endriulaitienė, Auksė, Bukšnytė, Loreta, Miškinytė, Audronė, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120828_161403-07386 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0029 seconds