Disertacijoje analizuojamos trys bendrovių valdymo reguliavimo problemos. Visų pirma Lietuvoje yra sąlyginai nedaug teismų praktikos, kuri analizuotų atskirų fiduciarinių pareigų turinį. Teisės reguliuojamiems subjektams (šiuo atveju bendrovių valdymo organų nariams) fiduciarinių pareigų turinys turi būti išaiškintas ex ante. Šiuo tikslu siūloma remtis Bendrovių valdymo kodeksu, kaip antriniu teisės šaltiniu. Kita analizuojama sritis yra valstybės valdomų įmonių valdymo klausimai. Valstybė Lietuvoje yra svarbi (stambi) komercinę veiklą vykdančių bendrovių akcininkė. Tačiau valstybės tarnautojai, kurie jai atstovauja, kaip akcininkei, neturi tiesioginės finansinės motyvacijos, kuri skatina privataus sektoriaus akcininkus. Galiausiai reguliuojamuose sektoriuose (pašto paslaugos, energetika, transportas) valstybė veikia tiek kaip sektoriaus reguliuotojas, tiek kaip finansinės naudos siekiantis akcininkas. Trečia analizuojame darbe sritis yra bendrovių valdymo organų narių atlyginimo nustatymo klausimai. Reaguodama į pasaulinę finansų krizę Europos Komisija priėmė rekomendacijas dėl bendrovių valdymo organų narių atlyginimų. Lietuvoje nebuvo problemos, kad valdymo organų narių atlyginimai yra pernelyg dideli ar skatinantys riziką (kas buvo aktualiausia Europos Komisijai). Tačiau Lietuvoje apskritai nėra jokių tradicijų ar praktikos skiriant atlyginimus ir problema yra ta, kad valdybos nariams atlyginimų bendrovės apskirtai nemoka (ar moka tik jo dalį), o atlyginimą moka konkretų... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation addresses three problems of corporate governance regulation. First of all, Lithuania lacks court practice which would analyse the content of different fiduciary duties. However the subjects regulated by law (in this case members of corporate management bodies) need to know the content of fiduciary duties ex ante. Therefore the author of this dissertation proposes to rely on the Corporate governance code as the secondary source of law. The corporate governance of the State owned enterprise is another area which is analysed. The State is an important shareholder of the entities rendering commercial activities in Lithuania. However the State servants that represent the State as the shareholder do not have direct financial motivation similar to that of the private sector shareholders. Further the State acts both as a regulator and as a shareholder seeking for financial results in regulated sectors (postal services, energy and transportation). The third field examined by the author is the regulation of managerial pay. Reacting to the global financial crisis the European Commission has adopted recommendations on managerial pay. Lithuania did not face problems that the managerial pay is excessive or risk promoting (which was the relevant issue for the European Commission). However Lithuania does not have any traditions on setting managerial pay and the problem is that the members of the board do not receive any salary (or receive only part of the salary) from the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130521_163820-02918 |
| Date | 21 May 2013 |
| Creators | Čiočys, Robertas |
| Contributors | MIZARAS, VYTAUTAS, DAMBRAUSKAITĖ, ASTA, DARŠKUVIENĖ, VALDONĖ, NORKUS, RIMVYDAS, SMALIUKAS, ANDRIUS, BARANAUSKAS, EGIDIJUS, ŽALIMIENĖ, SKIRGAILĖ, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130521_163820-02918 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds