Įvykus branduolinei katastrofai, kaip pavyzdžiui visai neseniai Japoniją sudrebinus itin stipriam žemės drebėjimui bei po to sekusiai aukštai cunamio bangai, buvo padaryta neįtikėtinai didelė žala gamtai ir aplinkai dėl stichijos nelaimių ryšiui su branduoline tarša. Didelė dalis radioaktyviųjų medžiagų pateko į jūrinę gamtos aplinką bei pasklido plačiu spektru į vandenynus. Ši nelaimė paskatino peržiūrėti ir gilintis į branduolinės taršos teisės aktus, taip pat juos tobulinti bei modifikuoti.
Darbe siekiama nustatyti, ar egzistuoja pareiga juridiniam asmeniui atlyginti žalą kitai valstybei, kai dėl force majeure aplinkybių radioaktyviomis branduolinėmis medžiagomis užteršiami kitos valstybės išoriniai teritoriniai vandenys bei vandenynai. Šiuo klausimu tyrinėjami pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai, apibrėžiantys branduolinės taršos ribas aplinkos bei jūrinėje terpėje. Tai bus Jungtinių Tautų Organizacijos Jūrų teisės konvencija, Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą. Šie teisės aktais tarpusavyje lyginami bei ieškoma ar branduolinės žalos sąvoka apibrėžia ir jūrinės bei tarptautinių vandenų aplinkos branduolinę taršą, o iš to sekant ar galima kompensacija už branduolinės taršos atveju patirtus nuostolius jūrinei bei tarptautinių vandenų aplinkai.
Taip pat, analizuojama žmogaus teisė į švarią aplinką tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų prasme, lyginami atitinkami teisės aktai žmogaus teisės į švarią aplinką aspektu. Tyrinėjami įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, the number of cases is rising because of the various hazardous materials contamination around the nature. Most often this occurs because of unexpected natural disasters. For example, due to a strong earthquake that triggered the tsunami, a huge disaster in Japan occurred (Fukushima nuclear power plant case). At that time, a large part of radioactive nuclear materials spread in the open ocean and this breakthrough that is widespread even now still cannot be stopped. It applies not only to the pollution of the ocean, but to all other different countries within outside territorial waters. The question is: Are the affected State has the right to compensation in this case? Then who should pay for damages? What is the legal regulation for such situations?
International environmental law is mainly expressed in treaties and other international legal instruments, but it cannot be applied for the marine pollution with nuclear materials because there is no legal regulation in this field. Hereinafter, the problem of deficiency of legal regulation will be examined specifically in the area of oceans, sea borders, and territorial waters pollution by radioactive materials. And finally, there will be explored the issues to whether there is an obligation for a legal entity to compensate the damage to another state when according to the force majeure circumstances the radioactive nuclear materials spread and contaminate other state's outside territorial waters and ocean?
The main goal... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140619_113510-09836 |
| Date | 19 June 2014 |
| Creators | Liachovič, Aleksandra |
| Contributors | Gervienė, Silvija, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140619_113510-09836 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0025 seconds