Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu.
Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais.
Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m.
Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach.
It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006.
It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996.
It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080628_101411-79647 |
| Date | 28 June 2008 |
| Creators | Liobikienė, Genovaitė |
| Contributors | Jurkonis, Nerijus, Stravinskienė, Vida, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080628_101411-79647 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds