Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto bedarbių nuomonę apie prieinamumą sveikatos priežiūros paslaugoms ir pasitenkinimą jomis.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste 2012 m. kovo – balandžio mėnesį. Tiriamąjį kontingentą sudarė tuo laikotarpiu Kauno teritorinėje darbo biržoje besilankantys darbo neturintys, darbingo amžiaus asmenys. Iš viso gautos 448 tinkamai užpildytos anketos (atsako dažnis – 58,0 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS programos 17.0 versiją.
Rezultatai. Dauguma (61,1 proc.) bedarbių savo sveikatą vertino teigiamai, tačiau ilgalaikiai bedarbiai vertino ženkliai blogiau, negu trumpalaikiai. 45,1 proc. bedarbių neoficialiai mokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas. Ilgalaikiai bedarbiai statistiškai reikšmingai dažniau turėjo finansinių sunkumų perkant reikiamus vaistus, lyginant su trumpalaikiais. Ketvirtadalis respondentų teigė patyrę diskriminaciją iš sveikatos priežiūros personalo. Dauguma pacientų palankiai vertino (58,2 proc.) paslaugų teikimą pirminėje sveikatos priežiūros gydymo įstaigose Ilgalaikiai bedarbiai kritiškiau vertino pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis nei trumpalaikiai. Privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje prisiregistravę respondentai, buvo labiau patenkinti suteiktomis paslaugomis, negu valstybinėje įstaigoje.
Išvados. Dauguma darbo neturinčių asmenų, teigiamai atsiliepė apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gydytojo – paciento bendravimo apsektus, tačiau pasitenkinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate satisfaction and accessibility to health care services among unemployed population in Kaunas city.
Methods. The data was collected in cross – sectional study, in 2012. We received 448 filled-in questionnaires (response rate – 58.0%) from unemployed persons, who were attending the Kaunas labor market office (Lithuania). The statistical analysis of data was performed using statistical package SPSS Statistics 17.0.
Results. The majority (61.1 %) of unemployed evaluated their health positively. However, long–term unemployed persons rated their health status more negatively, then short term unemployed ones. 45.1% of unemployed made non–official payments to health care providers. Long-term unemployed has experienced more financial difficulties in purchasing the necessary medication, compared with short–term ones. One quarter of respondents reported episodes of discrimination from health care staff. The majority of unemployed (58.2 %) were satisfied with health care services. Short–term unemployed were more satisfied with health care, then long–term ones. Clients of private medical health care facilities were more satisfied with the quality and accessibility of health care service, comparing with those from public health units.
Conclusions. The majority of respondents were satisfied with quality of health care services. Higher satisfaction has been observed among short-term unemployed, comparing with long–term ones. The results showed that short–term... [to full text]
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_161202-97329 |
Date | 06 June 2013 |
Creators | Keliauskaitė, Sandra |
Contributors | Stankūnas, Mindaugas, Sauliūnė, Skirmantė, Gendvilis, Stasys, Tamošiūnas, Abdonas, Kalibatas, Vytenis, Kalėdienė, Ramunė, Lithuanian University of Health Sciences |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Lithuanian University of Health Sciences |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | Lithuanian |
Detected Language | English |
Type | Master thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_161202-97329 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0028 seconds