Šiandien diskusijos, susijusios su teisės atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų statusu, atskleidžia karo prievolės valstybei ir individo sąžinės laisvės konfliktiškumą, kvestionuoja fundamentalių žmogaus teisių ribas bei kelia jų išplėtimo klausimą. Dauguma JT ir ET valstybių narių oficialiai pripažįsta nagrinėjamą teisę, bet individualių peticijų srautai valstybių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje priežiūrą atliekančioms institucijoms rodo, jog visuotinio sutarimo dėl šios teisės sampratos, kilmės bei teisinio statuso dar nepasiekta. Šiuo darbu siekta ištirti, ar ir kaip teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugos dokumentuose siejama su fundamentaliomis žmogaus teisėmis. Tyrimui pasirinkti dviejų svarbiausią reikšmę žmogaus teisių apsaugos standartų vystymui turinčių tarptautinių organizacijų – JT ir ET – žmogaus teisių apsaugos mechanizmai. Darbe nagrinėjami tik JT ŽTKa, ET PA ir ET MK rekomendaciniai dokumentai bei EŽTT (EŽTKa) praktika pagal Konvenciją ir JT ŽTK praktika pagal Paktą. Atliktas tyrimas rodo, jog rekomendaciniuose JT ir ET institucijų dokumentuose teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų aiškiai kildinama iš teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę, įtvirtintos atitinkamai Pakto 18 ir Konvencijos 9 straipsniuose. Tuo tarpu praktika nėra tokia aiški ir nuosekli. JT ŽTK, ilgą laiką neigęs nagrinėjamą teisę pagal Paktą, 1993 m. Bendrojo Pakto 18... [toliau žr. visą tekstą] / Current debates on conscientious objection to military service reveal a conflict between conscription and individual freedom of conscience; they question the scope of human rights and liberties as well as raise an issue of their extension. The majority of member states of UN and CoE officially recognize a right to conscientious objection. However, the flow of complaints to international human rights monitoring bodies demonstrates absence of a general consensus on the concept, origin and legal status of this human right. The paper aims to examine, whether and how the right to conscientious objection to military service has a link with fundamental human rights in the main international human rights instruments. Human rights documents of UN and CoE – two international organizations, most relevant for the development of human rights standards – were chosen as the object of research. The scope of analysis is limited to recommendatory documents of UN CHR, PACE and Committee of Ministers of the CoE, the case-law of ECtHR under ECHR as well as the case-law of UN HRC under ICCPR. Results of research show that in the recommendatory documents of UN and CoE institutions the right to conscientious objection to military service is derived from the fundamental right – the right to freedom of thought, conscience and religion, embedded in Article 18 of ICCPR and Article 9 of ECHR respectively. However, the case-law of UN and CoE institutions is ambivalent in these terms. After a long-term... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_200850-39762 |
| Date | 24 November 2010 |
| Creators | Kavaliauskaitė, Ernesta |
| Contributors | Milašiūtė, Vygantė, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_200850-39762 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0016 seconds