Visus ginkluotus konfliktus tarptautinė humanitarinė teisė skirsto į tarptautinius, t.y. vykstančius tarp dviejų ar daugiau suverenių valstybių, ir netarptautinius, t.y. vykstančius vienos valstybės teritorijoje. Pabrėžtina, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys šiems skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams yra skirtingas. Akivaizdu, jog absoliuti dauguma tarptautinės humanitarinės teisės normų buvo skirta tarptautiniams ginkluotiems konfliktams reguliuoti. Toks šių ginkluotų konfliktų teisinis reguliavimas neatitinka šių dienų tendencijų, kadangi būtent netarptautiniai ginkluoti konfliktai tampa pagrindine ginkluotų konfliktų rūšimi.
Toks skirtingas tarptautinės bendruomenės dėmesys skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams, paaiškinamas tuo, kad bet koks tarptautinis dėmesys valstybės viduje vykstantiems procesams iš karto susidurdavo su stipriu valstybių pasipriešinimu, motyvuojant tuo, kad tarptautinis dėmesys ir siekiai sureguliuoti vidaus ginkluotus konfliktus pažeis kiekvienos iš jų suverenitetą, ir, kad vidaus reikalai yra pačių valstybių reikalas, kurie turi būti tvarkomi savarankiškai kiekvienos valstybės.
Tik XX a. viduryje buvo imtasi pirmųjų teisinių priemonių netarptautiniams ginkluotiems konfliktams sureguliuoti. 1949 m. Ženevos konvencijų bendrasis 3 str. bei 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos yra laikomi pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės aktais, skirtais... [toliau žr. visą tekstą] / The international humanitarian law divides all armed conflicts into international, i.e. taking place between two or more sovereign states, and non – international, i.e. taking place on the territory of one country. It should be emphasized that the international community's attention to these armed conflicts of different kind differs. It is obvious that the absoliute majority of standards of international humanitarian law were intended for regulation of international armed conflicts. Such legal regulation of armed conflicts is not compatible with today's tendencies as namely non – international armed conflicts become the main type of armed conflicts.
Such varied attention of international community to armed conflicts of different kind can be explained by the fact that any international attention to internal processes of a country immediately collided with strong resistence of the country motivating that international attention and attemps to regulate internal armed conflicts would infringe its sovereignty and that the internal affairs were the matter of the countries themselves and they should be settled by each country independently.
The first legal measures of non – international armed conflicts regulation were taken only in the middle of the 20th century. The Common Article 3 of Geneva Conventions 1949 and 1977 Protocol Additional to Geneva Conventions 1949 Relating to the Protection of Victims of Non – International Armed Conflicts are considered to be the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080128_103232-51133 |
| Date | 28 January 2008 |
| Creators | Kuzma, Jevgenijus |
| Contributors | Žilinskas, Justinas, Sauliūnas, Darius, Katuoka, Saulius, Jakulevičienė, Lyra, Gineitis, Alvydas, Mykolas Romeris University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Mykolas Romeris University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080128_103232-51133 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0232 seconds