Darbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų.
Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai.
Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį.
... [toliau žr. visą tekstą] / Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918.
In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions.
Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_142500-56405 |
| Date | 09 June 2008 |
| Creators | Ruibys, Vytenis |
| Contributors | Bulota, Rytis, Pivoras, Saulius, Matonytė, Irmina, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_142500-56405 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0192 seconds