Dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad gabūs vaikai yra pakankamai protingi susidoroti su jiems kylančiais sunkumais, ilgą laiką Lietuvoje jie nesusilaukė reikiamo dėmesio. Nors nemažai autorių nurodo (Bland ir Sowa, 1994; Reis ir Renzulli, 2004; Richards, Encel ir Shute, 2003), kad gabieji taip pat gerai kaip ir kiti vaikai ar netgi geriau prisitaiko prie juos supančios psichosocialinės aplinkos, visgi duomenys šioje srityje labai prieštaringi – kito požiūrio atstovai (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999) teigia, kad gabūs vaikai dėl tam tikrų savo asmeninių ir aplinkos ypatumų gali susidurti su rimtomis psichologinėmis problemomis, pradedant tokiomis kaip nepritapimas prie bendraamžių, baigiant depresija. Kadangi tai ypatingų vaikų grupė, manome, kad įprastiniai kiekybiniai metodai išsamiam jų problemų tyrinėjimui gali būti netinkami, todėl gabių vaikų psichosocialinės adaptacijos paauglystėje ypatumams įvertinti pasirinkome kokybinį pusiau struktūruoto interviu metodą, leidžiantį į reiškinį pažvelgti tiriamojo akimis – kaip jis tai jaučia ir išgyvena. Taigi šio tyrimo tikslas – identifikuoti aukštais intelektiniais gebėjimais pasižyminčius paauglius ir įvertinti jų psichosocialinę adaptaciją mokykloje, tarp bendraamžių ir šeimoje. Pirmiausia buvo įvertinti devyniolikos klasės auklėtojų nurodytų moksleivių intelekto koeficientai naudojant WISC-III skalę (Wechslerio intelekto skalė vaikams, 2002 m. adaptuota Lietuvoje), tada su nusistatytą aukštų... [toliau žr. visą tekstą] / For a long time gifted children in Lithuania did not get the needed attention to their problems. It may be due to the popular belief that gifted pupils are intelligent enough to cope with their problems on their own. Though quite a few researchers claim (Bland and Sowa, 1994; Reis and Renzulli, 2004; Richards, Encel and Shute, 2003), that gifted are as good as the rest of population or even better at dealing with their psychosocial environment, the data in this domain remain controversial – a number of investigators suggest (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999), that intellectually gifted children may face serious psychological problems, such as failure to adjust to peer groups or even depression. As it is a group of exceptional children, we decided, that the usual quantitative methods would not be suitable to evaluate their problems comprehensively, so we chose a qualitative method of semi-structured interview to evaluate the patterns of gifted children’s psychosocial adjustment in adolescence. It gives the opportunity to have a look at the phenomena through the respondent’s eyes – the way he sees and feels it. So the objective of this study is to identify those adolescents, who are highly intellectually gifted and to evaluate their psychosocial adaptation at school, in peer group and family. First, the IQ’s of nineteen pupils were assessed using WISC-III (Wechsler intelligence scale for children; in year 2002 adapted in Lithuania), then a semi-structured... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_194032-84204 |
| Date | 26 June 2014 |
| Creators | Rudaitytė, Ingrida |
| Contributors | Barkauskienė, Rasa, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_194032-84204 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds