Dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad gabūs vaikai yra pakankamai protingi susidoroti su jiems kylančiais sunkumais, ilgą laiką Lietuvoje jie nesusilaukė reikiamo dėmesio. Nors nemažai autorių nurodo (Bland ir Sowa, 1994; Reis ir Renzulli, 2004; Richards, Encel ir Shute, 2003), kad gabieji taip pat gerai kaip ir kiti vaikai ar netgi geriau prisitaiko prie juos supančios psichosocialinės aplinkos, visgi duomenys šioje srityje labai prieštaringi – kito požiūrio atstovai (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999) teigia, kad gabūs vaikai dėl tam tikrų savo asmeninių ir aplinkos ypatumų gali susidurti su rimtomis psichologinėmis problemomis, pradedant tokiomis kaip nepritapimas prie bendraamžių, baigiant depresija. Kadangi tai ypatingų vaikų grupė, manome, kad įprastiniai kiekybiniai metodai išsamiam jų problemų tyrinėjimui gali būti netinkami, todėl gabių vaikų psichosocialinės adaptacijos paauglystėje ypatumams įvertinti pasirinkome kokybinį pusiau struktūruoto interviu metodą, leidžiantį į reiškinį pažvelgti tiriamojo akimis – kaip jis tai jaučia ir išgyvena. Taigi šio tyrimo tikslas – identifikuoti aukštais intelektiniais gebėjimais pasižyminčius paauglius ir įvertinti jų psichosocialinę adaptaciją mokykloje, tarp bendraamžių ir šeimoje. Pirmiausia buvo įvertinti devyniolikos klasės auklėtojų nurodytų moksleivių intelekto koeficientai naudojant WISC-III skalę (Wechslerio intelekto skalė vaikams, 2002 m. adaptuota Lietuvoje), tada su nusistatytą aukštų... [toliau žr. visą tekstą] / For a long time gifted children in Lithuania did not get the needed attention to their problems. It may be due to the popular belief that gifted pupils are intelligent enough to cope with their problems on their own. Though quite a few researchers claim (Bland and Sowa, 1994; Reis and Renzulli, 2004; Richards, Encel and Shute, 2003), that gifted are as good as the rest of population or even better at dealing with their psychosocial environment, the data in this domain remain controversial – a number of investigators suggest (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999), that intellectually gifted children may face serious psychological problems, such as failure to adjust to peer groups or even depression. As it is a group of exceptional children, we decided, that the usual quantitative methods would not be suitable to evaluate their problems comprehensively, so we chose a qualitative method of semi-structured interview to evaluate the patterns of gifted children’s psychosocial adjustment in adolescence. It gives the opportunity to have a look at the phenomena through the respondent’s eyes – the way he sees and feels it. So the objective of this study is to identify those adolescents, who are highly intellectually gifted and to evaluate their psychosocial adaptation at school, in peer group and family. First, the IQ’s of nineteen pupils were assessed using WISC-III (Wechsler intelligence scale for children; in year 2002 adapted in Lithuania), then a semi-structured... [to full text]

Žmogus, vieną kartą susirgęs psichikos liga, dažniausiai ja serga visą likusį gyvenimą, o ligos sukelti negrįžtami psichikos pakitimai vis gilėja neigiamai veikdami asmenybės raidą bei individo socialinį prisitaikymą, tuo sukeldami vis daugiau problemų pacientui ir jo aplinkos žmonėms. Psichikos ligoniai praktiškai visą gyvenimą yra gydomi, todėl viso jo gyvenimo palydovais tampa gydytojas psichiatras ir slaugos specialistas, besirūpinantys jo sveikata, bei užimtumo terapeutas (socialinis darbuotojas), kurio funkcija yra rūpintis psichikos ligonio grįžimu į bendruomenę ir socialine adaptacija joje. Dar sunkiau grąžinti į visuomenę ilgai psichikos liga sergančius žmones, daug metų praleidusius specialiose uždarose įstaigose – ligoninėse ar pensionatuose. Viena iš labai svarbių socialinio darbuotojo, dirbančio su psichikos ligoniais veiklos sričių yra jų užimtumo organizavimas, kuris, tinkamai organizuojamas, svariai prisideda prie šių asmenų socialinės reabilitacijos. Tyrimo objektas – socialinio darbuotojo veiklos galimybės su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, gydymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės reabilitacijos galimybes gydymo įstaigoje dirbant su asmenimis turinčiais psichikos negalią. Tyrimo hipotezė. Išsiaiškinus socialinio darbuotojo veiklos ligoninėje galimybes, galima organizuoti tinkamą kliento asmenybės saviraišką, ir pagerinti psichikos ligonių gyvenimo kokybę Siekiant atskleisti socialinės reabilitacijos galimybes gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / A person, who once suffered a mental disease, most often remains affected by it for the rest of his whole life, while mental changes continue to increasingly aggravate and affect the personal development and social adjustment of the individual thus causing more and more problems to the patient and people surrounding him. Actually, mental patients undergo treatment during the whole of their lives; therefore, a psychiatric doctor and a nursing specialist taking care of his health, and an occupational therapist (social assistant), whose function is to take care of the return of the mental patient to the society and his social integration, become his attendants for the whole life. It is even more difficult to return to the society those people who have been suffering a mental disease for a long time and spent many years in special closed-type institutions: clinics or pension houses. One of the extremely important areas of the activities of a social assistant dealing with mental patients is the organisation of their occupation, which, if organised properly, contributes a lot to the social rehabilitation of such persons. The subject of the research: The opportunities in the activities of a social assistant dealing with mentally impaired persons in a treatment institution. The objective of the research: To educe the opportunities of social rehabilitation in a treatment institution related to work with mentally impaired persons. The hypothesis of the research: When the opportunities... [to full text]

Sergančiųjų įvairiomis psichikos ligomis nemažėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, o aplinkos veiksniai, tokie kaip ekonominis nestabilumas, bedarbystė ir kita, skatina šių sutrikimų didėjimą. Be psichinio funkcionavimo problemų psichikos ligos beveik visada sukelia socialinio funkcionavimo sutrikimus. Sergančiųjų savarankiškumo atstatymui ir jų visavertei integracijai į visuomenę svarbi psichosocialinė reabilitacija, kurios pagrindiniai etapai – intensyvi klinikinė reabilitacija, kol pacientas gydomas ligoninėje, ir socialinių paslaugų teikimas bendruomenės institucijose. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti žmonių su psichikos sutrikimais reabilitacijos būdus ir galimybes bendruomenėje ir stacionarioje gydymo įstaigoje (Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje). Pirmoje darbo dalyje pateikta psichosocialinės reabilitacijos samprata ir svarba, supažindinta su psichiatrijos ligoninėje ir bendruomenėje teikiamomis psichosocialinės reabilitacijos paslaugomis. Tiriamojoje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad asmenys, turintys psichikos sutrikimų, gydydamiesi ligoninėje gauna pakankamai informacijos ir įsitraukia į įvairias reabilitacines užimtumo veiklas pagal saviraiškos poreikius. Tuo tarpu, užimtumo veikloje bendruomenės institucijose dalyvauja ženkliai mažiau tiriamųjų nei ligoninėje. / The number of people with mental trouble has not been decreasing in the whole world as well as in Lithuania. Moreover, the environmental factors such as economical instability, unemployment and other determine the increase of this kind of disorder. Apart from disorder of mental behavior mental diseases almost always evoke disorder of social behavior. Psychosocial aftercare is very important for reestablishment of independency and proper integration of the sick into the society. The main stages of the psychosocial aftercare are intense clinical aftercare while the patient is treated in hospital and social services in community institutions. The goal of the thesis is to analyze and compare different aftercare methods and opportunities in the community and stationary medical institutions (Republican Vilnius psychiatric hospital) for mentally disabled people. The conception and importance of psychosocial aftercare are presented in the first part of the thesis. Moreover, psychosocial aftercare services supplied in psychiatric hospitals and communities are revealed. The second part discloses the results of the research. It has been established that people with mental disability get enough information in hospitals and get involved into different activities of aftercare according to needs of self-expression. On the other hand, less people participate in aftercare activities in community institutions if compared with hospitals.

S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdant specialiųjų poreikių vaikus, klostosi nepalankūs santykiai visų ugdymo proceso dalyvių: vaikų, jų tėvų bei pedagogų atžvilgiu. Problema - didelis atotrūkis tarp specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo lygio pradinėse ir vidurinėse klasėse. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) paaugliai dėl savo amžiaus tarpsnio ypatumų tiriami rečiau, tačiau tai daryti būtina ne mažiau negu kitose specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų amžiaus grupėse. Kita šiame darbe nagrinėjama problema – dažnai pasitaikantis ugdytojų bei ugdytinių skirtingas problemų matymas bei priežasčių, dėl kurių jos kyla, numanymas. Taigi, gautų duomenų palyginimas ir analizė leis išplėsti akiratį SUP paauglių psichosocialinės adaptacijos srityje. Tyrimo objektas – specialųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinė aplinka; elgesio ypatumai; santykiai su bendraamžiais. Tikslas - atskleisti specialiųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinės adaptacijos veiksnius. Respondentai Tyrime dalyvavo 12 - 15 metų specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai iš trijų Lietuvos savivaldybių: Vilniaus, Šakių, Molėtų bendrojo lavinimo mokyklų, apie kuriuos informacija buvo surinkta iš keturių šaltinių. Pirmasis informacijos šaltinis buvo patys SUP paaugliai (N=41), antrasis – jų tėvai (N=33), trečiasis – klasės auklėtojai (N=21) ir ketvirtasis - SUP paauglių bendraklasiai (N=411). Specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai tiriamojoje grupėje - tai moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / In comprehensive schools of Lithuania, while educating children with special needs, unfavourable relations develop between all members of education process: children, their parents and educators. The problem is a big gap in fulfilment of special educational needs in primary and secondary forms. The teenagers with special educational needs (SEN) are analyzed rarely due to the features of their age stage, nevertheless it is necessary as well as for other age groups of children with special educational needs. The problem, analyzed in this work, is different approach to problems and reasons by educators and pupils. So, the comparison and analysis of collected data will enable to broaden the horizon of teenagers with SEN in the area of psychosocial adaptation. The object of the research is psychosocial environment, features of behaviour, relation to peers of teenagers with SEN. The aim is to discover psychosocial adaptation factors of teenagers with SEN. Respondents 12-15 year old teenagers with SEN from three municipalities of Lithuania: Vilnius, Šakiai and Molėtai comprehensive schools that participated in the research. The information about them was gathered from four sources. The teenagers with SEN themselves were the first source of information (N=41), second was their parents (N=33), third – educators (N=21) and fourth – classmates of teenagers with SEN (N=411). Teenagers with special educational needs in group under analysis were pupils, that study in comprehensive school... [to full text]

The period of adolescence is marked by difficulties, objections, conflicts. It is also the period of looking for self-expression, in which changes in teenager’s psychical, inward and emotional world are observed. The cognition of the world becomes essential. The world outlook is being formed. Besides, the attitude towards other people is developing and changing. The teenagers become more active. They experience the needs of communication with contemporaries. On the other hand, the reality of today’s school shows something else. In spite of the fact, that many researchers, who made some studies on the situation of school, claim that there is a special space for spread of some social parts and interaction at the lessons of physical education (Crum, 1996); boys and girls practice separately at those lessons. The separation starts when teenagers are 12 – 14 years-old. It happens at the time when the necessity to communicate and understand each other becomes specific. This is the principal attitude of the authors of this work. It also shows that the problem of sexual education needs theoretical and empirical argumentation. Our research partially has the aim to solve this problem. The objective is - to test and estimate the standpoint of teenagers, who are educated together and separately, to the role of coeducation for their physical-social conditions. The goals of the research: to test and estimate the standpoint of teenagers, who are educated together, to the role of... [to full text]

Atotolio šeimų vaikai patiria įvairių psichosocialinių problemų: nerimas, baimė, vienišumas bei liūdesys dažniausi šių vaikų jausmai. Tėvų ar vieno jų išvykimas sutrikdo vaiko socializacijos procesą. Atotolio šeimų vaikai gyvena turėdami ribotas galimybes stebėti tėvų tarpusavio santykius, mokytis problemų sprendimo, emocijų valdymo, perimti socialinius vaidmenis tuo pagrindu plėtoti socialines patirtis, anksti tenka pradėti rūpintis savo buitimi. Psichosocialinė pagalba padėtų šiems vaikams lengviau išgyventi tėvų emigraciją ir emigracijos pasekmes. / Children in transnational families experience various psychosocial problems: anxiety, fear, loneliness and sorrow are the most frequent feelings which these children have. Socialization process of a child is disrupted by migration of both parents or one of them. Children of transnational families live having limited possibilities to observe the relationship between their parents, to learn how to solve problems, to deal with emotional control, to take over social roles and on this background to develop their social experiences. Instead, they start taking care of their everyday life themselves quite early. Psychosocial support could help these children to overcome their parents emigration and emigration consequences easier.

Tyrimo objektas – paauglių, sportuojančių skirtingas sporto šakas psichosocialinės adaptacijos lygis. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti imtynes ir krepšinį sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygius. Hipotezė – Paauglių sportuojančių imtynes psichosocialinės adaptacijos lygis aukštesnis, lyginant su to paties amžiaus krepšininkais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių sportuojančių imtynes ir sportuojančių krepšinį psichosocialinės adaptacijos lygius; 2. Palyginti abiejų sporto šakų atstovų paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį; 3. Atskleisti sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį lyties aspektu; Išvados: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrinio paauglystės amžiaus (14 – 17 metų) sportininkų, kurie lanko imtynių treniruotes, psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (67, 45 ± 10, 91 balo). Tačiau, lyginant vaikinus ir merginas tarpusavyje, nustatėme, kad vaikinų psichosocialinės adaptacijos lygis yra geresnis (67, 84 ± 8, 41 balo), nei bendraamžių merginų (67, 00 ± 13, 66 balo). Tarp laisvųjų imtynių (vaikinų) ir moterų imtynių (merginų) statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyti nepavyko. Nustatyta, kad krepšinio sporto šaką lankančių paauglių (14 – 17 metų) psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (61, 80 ± 8, 63 balo). Lygintant imties viduje, paaiškėjo, kad merginų psichosocialinė adaptacija yra geresnė (63, 61 ± 7, 80 balo), lyginant ją su bendraamžiais vaikinais (60, 55 ± 9, 19 balo). Tačiau, tiek vaikinų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the level of psychological adjustment of the adolescents practicing different sports. The aim of the research – to determine and compare the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball. Hypothesis – The level of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling is higher compared with coeval basketball players. The tasks of the research: 1. To determine the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball; 2. To compare the level of psychological adjustment of the adolescent representatives of both sports; 3. To reveal the level of psychological adjustment of exercising adolescents in the aspect of gender. Conclusions: 1. The results of the research demonstrated that the level of psychological adjustment of the athletes of common adolescent age (14 – 17 years) who attend the wrestling practices is low (67.45 ± 10.91 points). But, comparing boys and girls among them, we determined that the level of psychological adjustment of the boys is better (67.84 ± 8.41 points) than of the girls of the same age (67.00 ± 13.66 points). No statistically significant differences could be determined among the free wrestling (boys) and women wrestling (girls). It was determined that the level of psychological adjustment of the adolescents (14 – 17 years) practicing basketball sports is low (61.80 ± 8.63 points). Comparing inside the set, it became clear that girls’... [to full text]

Stebėjimais ir epidemiologiniais tyrimais pagrįsti duomenys liudija, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas - grėsmingas socialinis reiškinys. Visuomenėje daugėja socialinių, sveikatos, juridinių problemų, susijusių su alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimu. Amerikos visuomenės sveikatos asociacija teigia, kad tabakas yra viena iš pagrindinių ankstyvų mirčių priežasčių bendrojoje populiacijoje ir lemia širdies-kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus. Alkoholio vartojimas kenkia šeimai, darbui, gimdo socialines problemas, tokias kaip alkoholizmas, nelaimingi atsitikimai, kriminalinė elgsena, smurtas, žmogžudystės, savižudybės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40-60 proc. visų mirčių dėl tyčinių ir netyčinių traumų priežastis - alkoholio vartojimas. Europoje vykstantys negatyvūs procesai mus pasiekia labai greitai. Dėl patogios geografinės padėties Lietuva tampa alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei paklausa ir poreikis narkotikams. Kovai su tokio pobūdžio blogybėmis nebuvome pasirengę, laiku nepradėjome prevencinės veiklos. Iš kitos pusės – vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tarp jų ir požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Formuojasi savas jaunimo požiūris į narkotikus ir jų vartojimą... [toliau žr. visą tekstą] / Evidence based on observations and epidemiological research shows that the use of substances that create addiction is a threatening social phenomenon. The society is witnessing a rapid increase of social, legal and health problems caused by alcohol, tobacco and drug use. American social health association claims that tobacco is one of the major causes of death in the general population. The use of alcohol harms family and professional life, leads to social problems such as alcoholism, accidents, criminal behaviour, violence, murders, and suicides. M. Singer and other scientists (1995) analysed psycho-sociologic problems of imprisoned women. The majority of them (81 %) acknowledged having experienced physical and sexual coercion, 83 % having abused alcohol and drugs; 40 % of the women claimed that social security was not available for them. L. A. Teplis and a group of scientists (1996) found out that 52, 4 % of imprisoned women abuse drugs, 23,9 % are alcohol addicted, 13,7 % suffer from a deep depression. Scientist from Western Europe and the USA emphasize in their works that the prison environment is a factor of a serious risk that influences the start and the continuous use of psychoactive substances. The objective and the goals of this research are intended to prove or to reject the hypothesis that the environment of custodial establishments and other psycho-sociological influences the spread of drugs and other psychotropic substances as well as their use. The... [to full text]