The opportunities of the information communication technologies in the art lessons in the education of the teenagers’ social abilities are discussed in this work. In the introduction of the work the urgency of the theme is argued. As nowadays in the school of the general education it is important to use the information communication technologies (ICT) as much positive as possible using them as benevolent medium to the psycho social development of a teenager and taking into account every teenager’s cultural and social experience, abilities and individual opportunities. In the introduction the problems of this work are formed, the hypothesis is risen and the methods which were adapted in the work are indicated. In order to ground the aiming of the information communication technologies in the art lessons, upbringing teenagers’ social abilities theoretically, the understanding of upbringing and the understanding of the information communication technologies and information communication technologies as the development of the social form which shows teenagers’ psycho social development is benevolent time for using ICT. All this lets us to make the precondition that socialization problem is very urgent this time and positive, productive, creative teenagers’ communication should be induced and trained in every possible way, including art lessons which form peculiarly benevolent socialization conditions. In the second part of this work the opportunities in the content of the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė adaptacijos samprata ir socialinių pedagogų adaptacijos profesinėje veikloje lemiančių veiksnių analizė.Iškelta hipotezė, jog sėkmingą socialinio pedagogo adaptaciją profesinėje veikloje lemia pradedančiojo sėkminga psichosocialinė, profesinė bei organizacinė adaptacija.Anketinės apklausos metodu buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Atliekant kiekybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti organizacinius, profesinius, psichosocialinius veiksnius lemiančius socialinių pedagogų adaptaciją profesinėje veikloje. Atliekant kokybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti socialinio pedagogo veiklos sėkmes ir nesėkmes profesinės adaptacijos laikotarpiu. Kiekybiniu tyrimu atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė, o kokybiniame tyrime duomenys apdoroti, taikant turinio (content) analizės metodą. / The theoretical concept of the adaptation and the analysis of the determining factors of the social educators‘ adaptation in the professional activity are carried out in the work. The raised hypothesis that successful adaptation of a social educator in the professional activity leads the beginner‘s successful psychosocial, professional and organizational adaptation. Questionnaire survey method was used to carry out two tests: a qualitative and quantitative research. The quantitative research was used to find out the organizational, professional, psychosocial factors influencing social educators‘ adaptation in the professional activity. Performing the qualitative study it was used to find out the social pedagogues‘ successes and failures of the activity in the period of the professional adaptation. Using the quantitative research the statistical (descriptive frequencies, averages) data analysis is done and data are processed using the method of the content (content) analysis in the qualitative research.

As far as we know this is the first-time extensive exploration of the peculiarities of the components influencing the psycho-social adaptation during the lessons of physical education. Theoretical and empirical methods were employed to gather facts on the details of organizing a program of physical education. The selected components of the construct of psychosocial adjustment (positive self-evaluation, domination, integrity, evaluation of others, emotional comfort, anxiety, satisfaction with one’s life, self-confidence, communication) reveal the novelty of this research as in scholarly literature no researches dealing with the impact of the lessons of physical education on the alteration of indices of the psychosocial adjustment of students of this age group had been found. The collected data of the research enables to improve the psychosocial adjustment of the students of middle schooling age during the lessons of physical education and to employ the received data of the research for further explorations. / Mūsų žiniomis, pirmą kartą buvo išnagrinėti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (14—15 metų) psichosocialinę adaptaciją įtakojančių komponentų ypatumai kūno kultūros pamokų metu, atliktas šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos aktyvios fizinės veiklos metu išsamus tyrimas. Teoriniais ir empiriniais metodais sukaupti mokslo faktai apie kūno kultūros programos organizavimo ypatumus. Pasirinkti psichosocialinės adaptacijos konstrukto komponentai (teigiamas savęs vertinimas, dominavimas, internalumas, kitų vertinimas, emocinis komfortas, nerimas, pasitenkinimas savo gyvenimu, pasitikėjimas savimi, bendravimas) atskleidžia šio tyrimo naujumą, t.y. kūno kultūros pamokų poveikį šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos rodiklių kaitai. Sukaupti tyrimo duomenys įgalina tobulinti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių psichosocialinę adaptaciją kūno kultūros pamokų metu ir gautus tyrimo duomenis panaudoti tolimesniems tyrimams.

Psichosocialinė reabilitacija – labai jauna profesinės veiklos sritis, gyvuojanti vos pirmą dešimtmetį, tai yra viena iš prioritetinių psichikos sveikatos paslaugų Lietuvoje, kurios dėka psichikos negalią turintys asmenys turi galimybę integruotis į visuomenės gyvenimą ir aktyviai jame dalyvauti. Vykdydamas psichosocialinės reabilitacijos procesą, socialinis darbuotojas remiasi savo profesinėmis kompetencijomis, tai yra savo įgūdžiais, žiniomis bei vertybėmis. Svarbu pabrėžti, kad socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, profesinės kompetencijos problema Lietuvoje yra nauja, aktuali bei nėra išdiskutuota iki galo. Išsiaiškinta, kad psichosocialinė reabilitacija bei jos specialistų atliekamas darbas Lietuvoje yra mažai nagrinėjamas, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus psichosocialinės reabilitacijos centruose. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti 3 uždaviniai: atskleisti psichosocialinės reabilitacijos proceso, orientuoto į ilgalaikę psichikos negalią turinčius asmenis, teorines charakteristikas; atskleisti socialinio darbo svarbą psichosocialinės reabilitacijos procese bei nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, psichosocialinės reabilitacijos centruose teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas– pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial rehabilitation is a quite new sphere of professional activities that exists for its first decade; however, it is one of the priorities of mental health services in Lithuania that provides mentally disabled persons with an opportunity of integration in the community and active involvement in its life. In course of implementation of the psychosocial rehabilitation process, the social worker bases his/her activities on the own professional competences, i.e. the own skills, knowledge and values. It is important to stress that the problem of professional competence of social workers engaged at centers of psychosocial rehabilitation is a new problem in Lithuania; however, it is an urgent one that is not finally settled. It was elucidated that psychosocial rehabilitation and the works performed by professionals of this sector in Lithuania are poorly explored, so the aim of this research was disclosing the theoretical and practical peculiarities of the activities of a social worker at centers of psychosocial rehabilitation. For implementation of the aim, 3 tasks were set: to disclose the theoretical properties of the psychosocial rehabilitation process oriented towards persons with long-year mental disability; to disclose the importance of social works in the psychosocial rehabilitation process; and to identify and assess the peculiarities of the activities of social workers social services at centers of psychosocial rehabilitation on providing social services to... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti krūties vėžiu susirgusių Lietuvos moterų psichosocialinės pagalbos poreikius ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria krūties vėžiu susirgusios moterys; 2. Įvertinti moterų, susirgusių krūties vėžiu, nerimo ir depresijos simptomų raišką; 3. atskleisti psichologinės pagalbos poreikius ir nesinaudojimo ja priežastis. Išvados: 1. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai problemų respondentėms sukėlė pablogėjusi bendra sveikata ir emocinis funkcionavimas. Taip pat jas labiausiai vargino nuovargis, nemiga ir patiriami finansiniai sunkumai. 2. Nerimo ir depresijos būsenos būdingos daugumai krūties vėžiu susirgusių moterų. 88,7 % respondenčių išreiškė ribinius arba stiprius nerimo simptomus, 66,3 % - ribinius arba stiprius depresijos simptomus. 3. Psichologinės pagalbos poreikį jautė 20,1 % tiriamųjų. Tik kas trečia moteris, kuriai reikėjo psichologinės pagalbos, kreipėsi į šios srities specialistus. Daugiausiai moterų nurodė, kad pagalbos siekti trukdo ribotos finansinės galimybės ir informacijos stoka. / The aim of the paper: To assess the need of psychosocial support and health related quality of life in newly diagnosed women with breast cancer. Objectives: 1. To evaluate psychosocial issues and difficulties encountered by women newly diagnosed with breast cancer; 2. To analyse the expression of symptoms of anxiety and depression among women diagnosed with breast cancer;3. To determine the need for psychological support and the reasons for not making use of such support. Conclusions: 1. The results of the study revealed that the most problems for respondents were caused by impaired global health and emotional functioning. In addition, they were most affected by fatique, insomnia and financial difficulties. 2. 2. The results revealed that states of anxiety and depression are characteristic of most women diagnosed with breast cancer. 88.7 % of respondents experienced limited or strong symptoms of anxiety, 66.3 % experienced limited or strong symptoms of depression. 3. 3. The need for mental health assistance was felt by 20.1 % of those studied. Only one in three women who needed mental health assistance sought such assistance from mental health specialists. Women most often indicated that limited financial resources and a lack of information hindered them from seeking assistance.

Tyrimo objektas – vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. 2. palyginti vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų psichosocialinę adaptaciją. 3. palyginti berniukų ir mergaičių psichosocialinę adaptaciją atskirai vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų grupėse. Tyrimo metodai: kiekybinis empirinis tyrimas: apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną (K. Rogers ir R. Dymond psichosocialinės adaptacijos klausimynas). Išvados: 1. Tyrimu atskleista, kad 8 – 9 klasių paauglių iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinė adaptacija yra šiek tiek aukštesnė už vidutinį psichosocialinės adaptacijos lygį nurodomą šiai amžiaus grupei. Nustatyta, kad tiriamų vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos komponento „savęs vertinimas“ subskalė turi aukščiausią vidutinį balą (75,36±13,43 balai), o „polinkio dominuoti“ subskalė – žemiausią (37,81±17,92 balai). 2. Lyginant tiriamuosius nustatėme, kad tirto amžiaus vaikai iš socialinės atskirties šeimų yra linkę mažiau dominuoti (37,81±17,92 balai) nei jų bendraamžiai ne iš socialinės atskirties šeimų (46,91±17,05 balai) (p=0,03). Kitų abiejų grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – peculiarities of psychosocial adjustment of children from the families of social exclusion. The aim of research – reveal peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. The goals of research: 1. Define peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. 2. Compare psychosocial adjustment of children, growing in the families of social exclusion and children not from families of social exclusion. 3. Compare psychosocial adjustment of boys and girls, separately and in groups, growing in the families of social exclusion and not from families of social exclusion. The methods of research: quantitative empiric method: written questioning, using closed questionnaire (K. Rogers and R. Dymond questionnaire of psychosocial adjustment). Conclusions: 1. The research reveals that psychosocial adjustment of 8 – 9 form teenagers from the families of social exclusion is a bit higher than average level of psychosocial adjustment specified for this age group. It is defined that the subscale of the component „self-esteem“ of psychosocial adjustment of investigated children from the families of social exclusion has the highest average point (75.36±13.43 points), the subscale of „the tendency to dominate“ – the lowest (37.81±17.92 points). 2. Comparing the research, it was found that children of investigated age from the families of social exclusion are tend to... [to full text]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]