Bakalauro darbe analizuojamos tėvų emigraciją patyrusių vaikų problemos mokykloje. Šioms problemoms atskleisti buvo iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, siekiant atskleisti tėvų emigraciją patyrusių vaikų psichosocialines problemas, išsiaiškinti tėvų emigraciją patyrusių vaikų psichosocialinių problemų ypatumus, atskleisti tėvų emigraciją patyrusių vaikų adaptacijos ypatumus bei mokykloje jiems kylančias problemas, parengti socialinės - edukacinės pagalbos pasiūlymų paketą. Siekiant kuo išsamiau atskleisti tyrimo uždavinius, pasirinkti kiekybinis ir kokybinis tyrimo metodai. Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai, kurių bent vienas iš tėvų yra išvykęs į užsienį, iš Šiaulių bei Pakruojo miestų bendrojo lavinimo mokyklų. Jų amžius – 12-18 metų. 102 mokiniai dalyvavo anketinėje apklausoje, 6 mokiniai interviu. Tyrimų metu stengtasi nustatyti tėvų emigraciją patyrusių vaikų būdingiausias emocijas, savivertės ypatumus, tarpusavio santykius su tėvais, pedagogais, bendraamžiais, giminaičiais, asmeninės adaptacijos aspektus po tėvų išvykimo bei vyraujančias problemas mokykloje. Tyrimu nustatyta, kad tėvų emigraciją patyrusiems 12 – 18 metų vaikams būdingiausios emocijos: ilgesys, nerimas, kaltė, kurios įtakoja pyktį, agresyvumą bei stresą. Nors emigrantų vaikai patiria daug neigiamų emocijų, tačiau save vertina gerai, megzdami socialinius santykius jaučiasi pilnaverčiais žmonėmis, savimi pasitiki. Tėvų emigracijos... [toliau žr. visą tekstą] / This Bachelor’s thesis analyses problems at school of children, who experienced parents’ emigration. In order to reveal these issues the following tasks were raised: to analyse scientific literature, with the aim to reveal psycho-social problems of children who experienced parents’ emigration, to find out the assessment of psychological condition of children who experienced parents’ emigration, to reveal adaptation peculiarities and problems that children who experienced parents’ emigration face at school, to prepare the package of social-educational aid proposals. Quantitative and qualitative research methods have been chosen so as to reveal the goals of the research in as many details. The research involved 108 students of Šiauliai and Pakruojis town general education schools, with at least one of the parents being abroad. Age of students was 12-18 years old. 102 students participated in a questionnaire survey, 6 students were interviewed. The aim of the researches was to determine the most typical emotions, self-esteem characteristics and relationships with parents, teachers, peers, relatives, aspects of personal adaptation after parents’ departure and prevailing problems at school of children who experienced parents' emigration. Research results identified the following emotions characteristic to children, aged 12-18, who experienced parents' emigration: longing, anxiety, guilt that altogether cause anger, aggression and stress... [to full text]

Ugdymo funkcijų siejimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir konkrečiai su savanoriška veikla pasitaiko retai. Šio darbo idėja yra aktualizuoti savanorystę kaip pagalbos priemonę sprendžiant paauglių psichosocialines problemas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad savanoriška veikla užsiimantys ir ją organizuojantys asmenys paauglių psichosocialinių problemų atsiradimo priežastis įvardina kaip dvasinius išgyvenimus, nepatenkintą bendravimo poreikį, aplinkos ir žalingų įpročių veiksnius, neatitinkantį socialinių normų elgesį, savo tapatumo nebuvimą, užimtumo stoką ir socialinių įgūdžių stoką. Paauglių psichosocialinių problemų sprendimui didelės įtakos turi palanki socialinė aplinka, kurioje jaunas žmogus viliasi jaustis gerai, kuri jam padeda pasijusti reikšmingu, reikalingu ir t.t. Taip pat, įtakos turi savanorio asmeninės savybės, vertybinė orientacija, gebėjimai ir charakterio bruožai. Tyrimas atskleidė, kad savanoriams, sprendžiant paauglių psichosocialines problemas labiausiai reikalinga įstaigų/organizacijų ir bendruomenių pagalba, taip pat reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba. Savanorių organizacija per vykdomas programas ir edukacinės pagalbos teikimą padeda paaugliams spręsti psichosocialines problemas. / Linking educational functions with non-governmental organizations, especially volunteering, is rare. The idea of this work is to actualize volunteering as a way of help, while solving psychosocial problems of adolescents. Results of the study show that people who organize and participate in volunteering distinguish several reasons for psychosocial problem that the adolescents have, i.e. emotional experiences, lack of communication, environmental factors and bad habits, behavior that does not meet social norms, lack of understanding its identity, lack of activities and also lack of social skills. Adolescent psychosocial problem solving is strongly influenced by a favorable social environment in which a young person hopes to feel well, which makes him feel significant, necessary, etc. Personal qualities, values, skills and characteristics of a volunteer are also important. The research shows that while solving psychosocial problems of adolescents’ volunteers need help from organizations, communities and also qualified specialists. Volunteer organizations through programs and educational assistance help adolescents to solve their psychosocial problems.

Šiame darbe buvo siekiama ištirti komandinio darbo realijas ir galimybes teikiant psichosocialines paslaugas Vaikų dienos centre. Atlikus literatūros analizę, išaiškėjo, kad vienas iš socialinės pagalbos projektų yra vaikų dienos centrai, tačiau didėjant tėvų užimtumui, atsirandant emocinio šeimos šaltumo problemoms, vaiko psichosocialinė padėtis blogėja. Taigi įprastų vaikų dienos centrų ir jų teikiamos pagalbos neužtenka. Todėl atsiranda poreikis psichosocialinės pagalbos specialistų komandai atsirasti. Išanalizavus komandos funkcijas, tenkinant psichosocialinius klientų poreikius paaiškėjo, kad kiekviena komanda yra sistema kuri remiasi tam tikru kontekstu, aplinka, kliento problemos specifiškumu. Pateiktos alternatyvos įprastiems pagalbos būdams vaikų dienos centruose - tai meno terapijos metodai taikomi kaip kompleksinės pagalbos priemonė vaikų psichosocialinėje reabilitacijoje. Atskleidus šių metodų taikymo galimybes komandos darbo kontekste, tyrimo metu, nustatyta, kad realiai taikant šiuos metodus jie padeda išreikšti neigiamus jausmus priimtinu būdu, padeda neverbaliai užmegzti kontaktų su kitais grupės nariais, leidžia suvokti bei išreikšti vidinius konfliktus. Ištyrus komandos darbo rezultatą nustatyta, kad visi darbo metodai yra tinkami ir papildo vienas kitą, tačiau meno terapijos metodai yra nauja perspektyva vaiko pagalbos procese! Todėl tikimės, kad greitai Lietuvoje turėsime naują, Meno terapeuto, profesiją. / This research paper strives to investigate the realia and perspectives of a team work in provision of psychosocial services in the Child day care center. Carried out literature analysis showed that one of the projects of public assistance are Child day care centers, however, enormous pressure of work of parents, problems of emotional family coldness result in worsening of psychosocial state of a child. Thereby, regular Child day care centers and assistance provided in there fail to solve the problem. And here, psychosocial assistance of a team of specialists is required. The analysis of team functions, employed in satisfaction of psychosocial needs of the clients, brought to the light the fact that each team is a system which grounds itself on a certain context, environment, and specificity of a problem of a client. Alternatives provided for regular assistance methods in Child day care centers are Art therapy methods, applied as complex assistance measure in psychosocial rehabilitation of children. Having revealed the perspectives of application of these methods in a context of team work, the research established that when applied in practice these methods help to express negative emotions so that we accept those, help to make non-verbal contact with other members of the group, allow to perceive and express the inner conflicts. The analysis of team work results demonstrates that all methods of the research paper are appropriate and supplement each other, nevertheless, Art... [to full text]

Našlaitystė, kaip socialinis reiškinys, egzistuoja tiek pat, kiek pati visuomenė, ir yra neatsiejama civilizacijos dalis. Šio magistro darbo tikslas – išsiaiškinti su kokiomis psichosocialinėmis ir mokymosi problemomis, ugdytojų bendruomenės nuomone, susiduria vaikai, gyvenantys globos namuose. Tyrimo objektas – vaikų, gyvenančių globos namuose, psichosocialinės (elgesio, prisitaikymo prie aplinkos, sąveikos su aplinka) ir mokymosi problemos. Teorinėje darbo dalyje aptariami darbo su vaikais, likusiais be tėvų globos, atsiradimo priežastys ir vystymasis, trumpai apžvelgiama likusių be tėvų globos vaikų problemą Lietuvoje; remiantis moksline literatūra pateikiami vaikų gyvenančių globos institucijose ugdymo ypatumai; didelis dėmesys skiriamas socialinio darbuotojo veiklos tikslų bei krypčių atskleidimui, dirbant su vaikais likusiais be tėvų globos. Praktinėje darbo dalyje pristatytas kiekybinis vaikų, gyvenančių globos namuose, psichosocialinių ir mokymosi problemų empirinis tyrimas. Tyrimas buvo atliktas 2008 metų kovo – balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 100 respondentų (50 mokyklos ugdomosios bendruomenės atstovų ir 50 vaikų globos namų ugdomosios bendruomenės atstovų). Išanalizavus esamą padėtį paaiškėjo, kad dažniausios vaikų globos namų auklėtinių elgesio ir emocinės problemos, ugdomosios bendruomenės požiūriu yra: nerimastingumas/depresiškumas, pasyvumas, dėmesio sutrikimas. Didžiausi mokymosi sunkumai globos namų auklėtiniams kyla atliekant užduotis, kurių atlikimui... [toliau žr. visą tekstą] / Kids-orphans - is a well-known social fact that exists as long as the society exists. It is the integral part of civilization. The aim of this master‘s Thesis is to reveal psychosocial and educational problems of children living in sheltered housing face with. The subject of the Thesis – are psychosocial (behaviour, adaptation to the environment, interaction with the environment) and educational problems of children of sheltered housing. In the theoretical part of the Thesis we analysed the reasons of appearance of stray children and the development of this term, we viewed the problems of stray children in Lithuania. After analysing the scientific literature we made a sketch of care of children of sheltered housing. We also paid a lot of attention to the place of social worker in the shelter housing, his aims and ways towards successful work with stray children. In practical part of the Thesis we presented the research of psychosocial and educational problems of children living in sheltered housing face with through the prism of educators’ community. This research was made in March and April 2008. One hundred respondents took part in the research (50 persons from school educators’ community, and 50 persons from shelter housing educators’ community). After we analysed the whole situation we found out that the most popular behaviour and emotional problems of children of sheltered housing (from the point of view of educators’ community) are: anxiety/depression, passivity... [to full text]

Psichosocialinė reabilitacija – labai jauna profesinės veiklos sritis, gyvuojanti vos pirmą dešimtmetį, tai yra viena iš prioritetinių psichikos sveikatos paslaugų Lietuvoje, kurios dėka psichikos negalią turintys asmenys turi galimybę integruotis į visuomenės gyvenimą ir aktyviai jame dalyvauti. Vykdydamas psichosocialinės reabilitacijos procesą, socialinis darbuotojas remiasi savo profesinėmis kompetencijomis, tai yra savo įgūdžiais, žiniomis bei vertybėmis. Svarbu pabrėžti, kad socialinių darbuotojų, dirbančių psichosocialinės reabilitacijos centruose, profesinės kompetencijos problema Lietuvoje yra nauja, aktuali bei nėra išdiskutuota iki galo. Išsiaiškinta, kad psichosocialinė reabilitacija bei jos specialistų atliekamas darbas Lietuvoje yra mažai nagrinėjamas, todėl tyrimo tikslas buvo atskleisti teorinius ir praktinius socialinio darbuotojo veiklos ypatumus psichosocialinės reabilitacijos centruose. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti 3 uždaviniai: atskleisti psichosocialinės reabilitacijos proceso, orientuoto į ilgalaikę psichikos negalią turinčius asmenis, teorines charakteristikas; atskleisti socialinio darbo svarbą psichosocialinės reabilitacijos procese bei nustatyti ir įvertinti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, psichosocialinės reabilitacijos centruose teikiant socialines paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems klientams. Tiriamojoje darbo dalyje, tyrimo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas– pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Psychosocial rehabilitation is a quite new sphere of professional activities that exists for its first decade; however, it is one of the priorities of mental health services in Lithuania that provides mentally disabled persons with an opportunity of integration in the community and active involvement in its life. In course of implementation of the psychosocial rehabilitation process, the social worker bases his/her activities on the own professional competences, i.e. the own skills, knowledge and values. It is important to stress that the problem of professional competence of social workers engaged at centers of psychosocial rehabilitation is a new problem in Lithuania; however, it is an urgent one that is not finally settled. It was elucidated that psychosocial rehabilitation and the works performed by professionals of this sector in Lithuania are poorly explored, so the aim of this research was disclosing the theoretical and practical peculiarities of the activities of a social worker at centers of psychosocial rehabilitation. For implementation of the aim, 3 tasks were set: to disclose the theoretical properties of the psychosocial rehabilitation process oriented towards persons with long-year mental disability; to disclose the importance of social works in the psychosocial rehabilitation process; and to identify and assess the peculiarities of the activities of social workers social services at centers of psychosocial rehabilitation on providing social services to... [to full text]

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]