B. Sruogos memuarinis romanas „Dievų miškas“ iš kitų lietuvių memuarinio žanro kūrinių išsiskiria tuo, kad jame ne tik ironiškai perteikiami paties autoriaus-tremtinio išgyvenimai, bet gana detaliai aprašoma nacistinės Vokietijos koncentracijos lagerio sistema. Apie tremtį ir lagerio kančias yra rašę nemažai lietuvių, tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria tuo, kad lagerio santvarka kūrinyje pavaizduota kaip labiau ar mažiau susisteminta. Lagerio – kaip susistemintos institucijos požymis leido daryti prielaidą, kad kasdienių, daugiau nei vieną kartą atliekamų veiksnių analizė pasitelkiant antropologijos žiūros tašką gali būti nauja tyrimų sfera lietuvių literatūros moksle. Pastebėjus, kad B. Sruoga „Dievų miške“ fiksuoja visus septynis B. Malinowskio kultūros tyrimuose aprašytus bazinius poreikius, kūrinį bandyta skaityti ir analizuoti lyg savitą antropologijos veikalą, atliekant lagerio kasdienybės antropologinį tyrimą. Šio darbo tema – kasdienybės antropologija Balio Sruogos „Dievų miške“. Darbo problema – pažvelgti į lagerį kaip į socialinę-kultūrinę aplinką ir, atliekant kasdienybės analizę, išsiaiškinti, kokios kultūrinės apraiškos galimos dehumanizuotoje lagerio sistemoje. Darbe remtasi sociokultūrinės antropologijos metodologija, didžiausią dėmesį skiriant B. Malinowskio tyrimams. Lyginant „Dievų miško“ sociokultūrinę aplinką su B. Malinowskio aprašytos kultūros koncepcija, buvo rasta nemažai sutapimų ir skirtumų. Vienu atveju Štuthofo lageryje pasireiškiantys baziniai... [toliau žr. visą tekstą] / B. Sruoga’s autobiographical novel “Forest of the Gods” is distinguished from other works of Lithuanian autobiographical genre by both its ironic rendering of author-exile’s experience and quite detailed description of concentration camp system of Nazi Germany. A lot of Lithuanians have written about exile and camp sufferings; however, only “Forest of the Gods” is distinguishable by the camp regime, which is described in the novel as more or less systemized. The feature of the camp as a systemized institution lets us to make an assumption that the analysis of everyday actions done more than one time by invoking the point of anthropological view can be new sphere of research in the science of Lithuanian literature. After noticing that in his novel “Forest of the Gods” B. Sruoga traces all seven basic necessities described in B. Malinowsky’s cultural researches one tried reading and analyzing the novel as original anthropological work with conduct of anthropological research of camp everyday life. The theme of this Thesis – everyday anthropology Balys Sruoga’s novel “Forest of the Gods”. The problem of the work - to look at a camp as a social-cultural environment and with the help of everyday life analysis to discover what cultural manifestations are possible in dehumanized camp system. In the work one based upon the methodology of socio-cultural anthropology paying the great attention to B. Malinowsky’s researches. The comparison of socio-cultural environment of “Forest of... [to full text]

The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text] / Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu.

Disertacijoje tiriama Balio Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto istorija iki ir po publikavimo, aprėpianti tekstologinius ir recepcijos (funkcionavimo) aspektus. Teksto genezės tyrimus paskatino sąmoningas noras patikrinti nuostatą, kad apie šį žinomiausią Sruogos kūrinį jau pasakyti visi esmingi dalykai. Apsispręsta susitelkti ties dokumentine konkretybe – pirminių veikalo šaltinių filologiniu tyrimu, tikintis rekonstruoti kūrinio radimosi procesą, regimą ikileidybinių ir vėlesnių jo vertinimų kontekste. Keliamas probleminis klausimas, ar iki šiol skaitomi Dievų miško 1957, 1997, 2005 leidimų tekstai atitinka tai, ką buvo parašęs Sruoga? Kurie šaltinių liudijami teksto sluoksniai atspindi autoriaus intencijas? Ar galima pasitikėti stereotipiškai kartojama kūrinio redaktorių formuluote, kad posovietiniai leidimai pateikia „kanoninį“ nekupiūruotą Dievų miško tekstą? Keliame hipotezę, kad nėra parengto stabilaus Sruogos kūrinio Dievų miškas teksto, bent sąlygiškai patikimai perteikiančio šaltinių duomenis ir kartu – autoriaus kūrybines intencijas, o iki šiol publikuotų Dievų miško tekstų grupei skirtingu laipsniu būdingas ryškus redaktorių „bendraautorystės“ fenomenas. Disertacijoje analizuojami Dievų miško recepcijos reiškiniai (kūrinio poveikis, vertinimai, ištirtumas) – siekiama suvokti apibendrintą kūrinio vaizdą lietuvių literatūrologijoje. Aprašomas kūrinio autoredagavimo procesas. Pristatomi kūrinio redagavimo darbai 1945–2005 m. laikotarpiu. / The dissertation is an analysis of the history of the work “Forest of the Gods” by Balys Sruoga before and after edition. It embraces textological and receptive (functional) aspects. Research related to text genesis was stimulated by a deliberate wish to test the entrenched attitude that all the substantial things have already been said about this most famous work by Balys Sruoga. The author decided to focus on definite documented aspects, i.e., philological research related to primary sources of the work aimed at reconstruction of the process of the work genesis as seen in the context of pre publication and later evaluations of the work. A question is raised whether the 1957, 1997 and 2005 versions of the “Forest of the Gods” text that have been read up to the present match what Sruoga wrote. Which textual layers found in the sources reflect the author's intentions? Is it possible to rely on the formulation repeated stereotypically by the work editors that post Soviet period publications present the “canonical” and non expurgated text of “Forest of the Gods”? A hypothesis is raised in the dissertation that no stable text of Sruoga's work “Forest of the Gods” has been made ready that would convey data from the sources and, simultaneously, the author's creative intentions with at least relative reliability. Meanwhile, a prominent phenomenon of editors' “co authorship” is characteristic to different degrees of the group of “Forest of the Gods” texts published by now. The... [to full text]