Koncentracijų vertinimui ES, Lietuvoje ir JAV pasitelkiamos skirtingos koncentracijų vertinimo – „žymaus veiksmingos konkurencijos apribojimo“, „dominavimo“ ir „reikšmingo konkurencijos sumažinimo“ – taisyklės. Lietuvoje taikoma „dominavimo“ taisyklė neapima konkurencijos teisės draudimų taikymo oligopolinėse rinkose sukuriamam, vienašaliam neigiamam poveikiui rinkoje, kuris nelemia dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Taip pat šios taisyklės pagrindu nepakankamas dėmesys skiriamas koncentracijų sukuriamo efektyvumo vertinimui. Nors ES ir JAV taikomų koncentracijų vertinimo taisyklių turinys yra tapatus – praktinis taisyklių taikymas nagrinėjamose jurisdikcijose yra skirtingas. Atliktas koncentracijų kontrolės tikslų, koncentracijos sąvokos, koncentracijos sudarymo būdų, ūkio subjekto sąvokos tyrimas, koncentracijų sukuriamų neigiamų bei teigiamų padarinių lyginamasis vertinimas parodė, kad pastarieji nagrinėjamos jurisdikcijose suprantami tapačiai. Buvo nustatyta, kad esminiai skirtumai pasireiškia koncentracijų kontrolės institucijoms nustatinėjant priežastinį ryšį tarp veikos (vykdomos koncentracijos) bei jos sukuriamų padarinių rinkoje. Vertinant horizontalias koncentracijas ir ES, ir JAV atsižvelgiama į tuos pačius, žymų, reikšmingą konkurencijos apribojimą lemiančius veiksnius, tačiau ES didesnis dėmesys skiriamas struktūrinių pasikeitimų rinkoje vertinimui, JAV – konkurencinių ryšių tarp koncentraciją vykdančių subjektų pasikeitimui. Nehorizontalių... [toliau žr. visą tekstą] / Concentrations in the EU, Lithuania and the US are assessed under different – “significant impediment of competition”, “dominance” and “substantial lessening of competition” – rules. Lithuanian “dominance” rule is not applicable to merger’s created unilateral effect in oligopolistic market if such merger doesn’t create or strengthen its dominant position. Furthermore, less attention is paid for efficiencies, created by mergers under this rule. While the content of the EU and the US concentrations assessment rules might seem alike – practical assessment of mergers proves the opposite. Moreover, comparative analysis of merger control goals, concepts of concentration and undertaking, ways of concentration and positive, negative effects of concentration showed that these are interpreted in the same way in all jurisdictions. It was also noticed that the main differences occur while identifying causality between concentration and its effects in the market. The same attention is paid to certain factors that might lessen competition substantialy during the horizontal mergers assessment process in the EU and the US. However, analysis applied in the EU are more of structural nature and the US concentration’s control institutions put focus on the assessment of competitive relationships between merged undertaking before and after the merger. The US is also more cautious about assessment of non-horizontal mergers. Competition authorities practically presume efficiencies created by the... [to full text]

Pagrindinės sąvokos: konkurencijos teisės subjektas, viešasis konkurencijos teisės subjektas, teisinis vienetas, ekonominis vienetas, ekonominė veikla, valstybės funkcijos. Darbe autorė siekia nustatyti ir išanalizuoti ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, atskleisti jų turinį bei teisingo nustatymo praktinę svarbą. Šiame darbe analizuojama ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto samprata Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, aptariamos Lietuvos bei Europos Sąjungos konkurencijos teisėje egzistuojančios konkurencijos teisės subjekto sąvoką aiškinančios teorijos (teisinė ir ekonominė ūkio subjekto koncepcijos), išryškinami konkurencijos teisės subjekto sampratos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje neatitikimai ir prieštaravimai. Šiame darbe taip pat įvardinami bei atskirai analizuojami būtini, esminiai ūkio subjekto požymiai, kuriais savo jurisprudencijoje rėmėsi ETT pripažindamas ūkio subjektus konkurencijos teisės subjektais, t.y. ekonominės veiklos vykdymas, ūkio subjekto savarankiškumas. Aptarus esminius ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, teisiniu požiūriu įvertinama ir pagrindžiama jų teisingo nustatymo praktinė svarba taikant konkurencijos teisės normas bei atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus. Remdamasi ETT išskirtais esminiais ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymiais šio darbo autorė suformuluoja konkurencijos teisės subjekto apibrėžimą bei pateikia... [toliau žr. visą tekstą] / The main concepts: undertaking, public undertaking, legal unit, economic unit, economic activity, state functions. The main aim of this work is to find out the features of undertakings, exhibit their content, and evaluate the practical significance of these features’ right identification. The author analyses the concept of undertaking according to European Union and Lithuanian competition law, discusses the theories which exist in Lithuania and in European Union (the concept of economic unit and the concept of legal unit) and points out the most important dissonances and contrarieties of the concepts of undertaking in Lithuanian and European Union competition law. In this work the author also identifies and analyses the main fundamental features of undertakings, which followed European Court of Justice (according to explications of the European Court of Justice independent entity engaged in an economic activity must be acknowledged as an undertaking). The author discusses and argues the importance of the right recognition of the main features of undertakings, which condition the right application of competition rules and liability to undertakings, which made infringements of competition rules. The author defines the concept of undertaking according to the main features of undertaking, which acknowledged European Court of Justine, and offers to change the concept of undertaking which is regulated in national rules and to refuse this national rule – the activity of... [to full text]

Šis magistrinis darbas nagrinėja darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo atvejais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnis numato tik dalinę darbuotojų apsaugą ir darbo santykių tęstinumą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu atveju, t.y. - perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Perdavimo procesas dažnai neįvyksta ne todėl, kad verslas yra neperspektyvus, o darbdavys nesąžiningas, bet dėl paties proceso sudėtingumo ir su tuo susijusių teisinių bei biurokratinių problemų. Įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu, o ypač jo padariniais, yra suinteresuoti ne tik perėmėjas bei perdavėjas, tačiau ir įmonės darbuotojai. Perduodant įmonę/verslą ar jų dalis labiausiai nukenčia darbuotojas - su darbuotojais laiku, o kartais ir visai neatsiskaitoma, žmonės iš darbo atleidžiami nepagrįstai, praranda darbo vietas ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Neretai darbdaviai, darbuotojams, pavėluotai pateikia arba apskritai nepateikia rašytinės informacijos apie ketinimą vykdyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimą; apie perdavimo dieną, numatomus veiksmus, perdavimo priežastis, etapus bei teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius, turinčius įtakos darbuotojui; apie keičiamas sąlygas, tame tarpe, susijusias su darbu, darbo užmokesčiu bei perkvalifikavimu. Tam, kad procesas vyktų sklandžiai ir sukeltų kuo mažiau neigiamų socialinių bei ekonominių padarinių, svarbu nustatyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master Paper, the implementation of the principle of stability of labour relations in cases of transfer of an enterprise/business or parts hereof is discussed upon. The Article 138 of the Labour Code of Republic of Lithuania foresees only a partial protection of the employees and a succession of the labour relations in case of a transfer of the enterprise/business or a part hereof, i.e. a transfer can be considered a lawful reason for terminating the labour relations. A process of transfer often does not take place not for prospectlessness of the business or dishonesty of the employer, but because of a complex character of the process itself as well as the related legal and bureaucratic problems. Not only the assignee and the assignor, but also employees of the enterprise take an interest in a transfer of the enterprise/business or parts hereof, in particular the consequences of such a transfer. In case of a transfer of an enterprise/business or parts hereof, an employee suffers mostly: the settlement with the employees often is made non-timely and sometimes is not made at all, employees are discharged groundlessly, losing their jobs and the key means of their subsistence. Frequently, employers delay or fail providing to employees information in writing on their intention to transfer the enterprise/business or a part hereof; on the day of transfer, the planned actions, the causes of the transfer, its phases as well as the economical and social consequences that can... [to full text]