Pagrindinės sąvokos: konkurencijos teisės subjektas, viešasis konkurencijos teisės subjektas, teisinis vienetas, ekonominis vienetas, ekonominė veikla, valstybės funkcijos. Darbe autorė siekia nustatyti ir išanalizuoti ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, atskleisti jų turinį bei teisingo nustatymo praktinę svarbą. Šiame darbe analizuojama ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto samprata Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, aptariamos Lietuvos bei Europos Sąjungos konkurencijos teisėje egzistuojančios konkurencijos teisės subjekto sąvoką aiškinančios teorijos (teisinė ir ekonominė ūkio subjekto koncepcijos), išryškinami konkurencijos teisės subjekto sampratos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje neatitikimai ir prieštaravimai. Šiame darbe taip pat įvardinami bei atskirai analizuojami būtini, esminiai ūkio subjekto požymiai, kuriais savo jurisprudencijoje rėmėsi ETT pripažindamas ūkio subjektus konkurencijos teisės subjektais, t.y. ekonominės veiklos vykdymas, ūkio subjekto savarankiškumas. Aptarus esminius ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, teisiniu požiūriu įvertinama ir pagrindžiama jų teisingo nustatymo praktinė svarba taikant konkurencijos teisės normas bei atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus. Remdamasi ETT išskirtais esminiais ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymiais šio darbo autorė suformuluoja konkurencijos teisės subjekto apibrėžimą bei pateikia... [toliau žr. visą tekstą] / The main concepts: undertaking, public undertaking, legal unit, economic unit, economic activity, state functions. The main aim of this work is to find out the features of undertakings, exhibit their content, and evaluate the practical significance of these features’ right identification. The author analyses the concept of undertaking according to European Union and Lithuanian competition law, discusses the theories which exist in Lithuania and in European Union (the concept of economic unit and the concept of legal unit) and points out the most important dissonances and contrarieties of the concepts of undertaking in Lithuanian and European Union competition law. In this work the author also identifies and analyses the main fundamental features of undertakings, which followed European Court of Justice (according to explications of the European Court of Justice independent entity engaged in an economic activity must be acknowledged as an undertaking). The author discusses and argues the importance of the right recognition of the main features of undertakings, which condition the right application of competition rules and liability to undertakings, which made infringements of competition rules. The author defines the concept of undertaking according to the main features of undertaking, which acknowledged European Court of Justine, and offers to change the concept of undertaking which is regulated in national rules and to refuse this national rule – the activity of... [to full text]

Dans la perspective de mettre en œuvre les services qui relèvent de leurs compétences, les collectivités territoriales sont, en principe, libres d’emprunter le mode de gestion de leur choix et, en conséquence, d’opter soit pour une gestion directe soit pour une gestion déléguée. Cependant, désireuses de confier la réalisation de certaines missions à un tiers tout en conservant la maîtrise de leur exercice, les collectivités territoriales envisagent, parfois, de recourir à une entité personnalisée dont elles constituent les membres et que nous proposons d’identifier sous les termes d’« organismes satellites ». Dans ce cas de figure, les collectivités territoriales sont inévitablement amenées à nouer des relations avec ces structures satellites afin que ces dernières disposent des moyens de fonctionner et aient des tâches à accomplir. Ces relations, à la fois organiques, matérielles et fonctionnelles traduisent, d’une part, la participation des collectivités territoriales aux organismes satellites et, d’autre part, l’attribution de missions des premières aux seconds. Or, le cadre juridique dans lequel évoluent les collectivités territoriales tend à s’opposer à l’établissement de ces relations et à compromettre l’apparente faculté pour les collectivités territoriales de recourir à un mode de gestion mixte de leurs services. / In order to apply the services that come under their competences, regional authorities are, in principle, free to take the method of administration of their choice and, consequently, to opt either for a direct administration or a delegated one. However, having the desire to entrust the realization of some projects to a third party while keeping the control, regional authorities sometimes plan to use a legal entity in which they are members and that we suggest to be identified under the words “satellite organization”. In this case, regional authorities have to build relationships with the satellite organizations so as they have tools to work and to get projects. These organic, material and functional relationships show, on the one hand, the participation of regional authorities in the satellite organization and, on the other hand, the awarding of projects to the satellite organization. But the legal framework around regional authorities seems to be opposed to the setting up of these relationships and compromising the apparent faculty for the regional authorities to use a method of mixed administration of their services.