Disertacijos tikslas yra įvertinti Kauno m. 25-64 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, medicinos pagalbos ir trumpalaikio bei ilgalaikio išgyvenimo pokyčius 1996 m. bei 2003-2004 m.: išanalizuojant 25-64 metų Kauno m. gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, mirštamumo nuo ūminio miokardo infarkto ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklių pokyčius 1996-2004 m.; įvertinant medicinos pagalbos apimtį bei ypatumus Kauno m. 25-64 metų gyventojams, ištiktiems ūminio miokardo infarkto, 1996 m. bei 2003-2004 m.; nustatant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, trumpalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m.; įvertinant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, ilgalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m. / The aim of dissertation is to evaluate the trends in morbidity of acute myocardial infarction, medical care and the short term and long term survival in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004: to analyze the trends in the rates of morbidity of acute myocardial infarction, lethality from acute myocardial infarction and mortality from ischemic heart disease in Kaunas population aged 25-64 years from 1996 to 2004; to evaluate the extent and peculiarities of medical care provided for Kaunas population aged 25-64 years, who experienced acute myocardial infarction, in 1996 and in 2003-2004; to determine the short term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004; to evaluate the long term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004.

Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion. / Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo.

Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo. / Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion.

The scientific novelty of the study A large number of reports have demonstrated that depressed heart rate variability after myocardial infarction (MI), left ventricular dysfunction and arrhythmias are powerful predictors of mortality. Nevertheless there is a lack of detailed assessment of heart rate variability in the acute period of MI, especially during the first 24 hours, from long-term (24-h) recordings, and the value of different parameters of heart rate variability in predicting dangerous complications of MI was not fully evaluated. The indications of complex and constant monitoring of heart rate variability, left ventricular function, arrhythmias in acute MI are not based on scientific studies as well as their value in predicting the effect of different methods of management, course and outcomes of critical cardiac conditions. Thus, the current study differs from all the earlier studies in that we assessed heart rate variability in the very early period of myocardial infarction (the first and the third day) using long time recordings (24 h), both – time-domain and frequency-domain –methods, and evaluated its changes in relation to arrhythmias and left ventricular function, using not only conventional 2D-echocardiography but also left ventricular long axis function assessment by M-mode and tissue Doppler imaging. The aim of the study The aim of the study was to determine the association between heart rate variability, cardiac arrhythmias and left ventricular... [to full text]

Disertacijoje iškelta sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir cukriniu diabetu asmenų nepalankios ligos eigos problema bei apžvelgos galimybės prognozuoti tokių asmenų ligos baigtis.Darbo uždaviniais buvo: 1) įvertinti širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenis sergantiesiems ūminiu miokardo infarktu bei cukriniu diabetu priklausomai nuo ligos eigos ir baigčių, palyginti juos su nesergančiųjų cukrininu diabetu atitinkamais žymenimis; 2) nustatyti sergančiųjų miokardo infarktu prognozinę širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertę mirties, skilvelinės aritmijos, grįžtamosios išemijos išsivystymui ar jungtinei vertinamajai baigčiai stacionare; 3) nustatyti prognozinę širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertę per 1 metus ir per 5 metus po persirgto miokardo infarkto įvykusiems: mirčiai dėl bet kokios ir dėl širdinės priežasties, pakartotino miokardo infarkto išsivystymui, neplanuotos širdies revaskuliarizacijos procedūros atlikimui, nekomplikuotos išeminės širdies ligos eigos buvimui; 4) nustatyti ar prognozinė širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertė analizuojamoms baigtims skiriasi tiriamųjų grupėse: a) cukriniu diabetu sergančiųjų asmenų, b) cukriniu diabetu nesergančiųjų asmenų; 5) gautų prognozinių modelių diskriminuojančias savybes palyginti tarpusavyje ir su pripažintais ūminio miokardo infarkto rizikos vertinimo kriterijais (kairiojo skilvelio išstūmio frakcija, GRACE ir TIMI rizikos vertinimo skalėmis). / Unfavourable outcomes of the diabetic patients with acute myocardial infarction were analysed in the dissertation and possibilities to predict the course of the disease was reviewed. The objectives of the study were: 1) to evaluate the measures of heart rate variability and impedance cardiography for the patients with acute myocardial infarction, and their alterations in reliance on the different outcomes, according to the patients’ status of diabetes mellitus; 2) to determine prognostic value of combined assessment of heart rate variability and impedance cardiographymeasures for in-hospital outcomes of myocardial infarction: in-hospital mortality, ventricular arrhythmia, recurrent ischemia and complicated in-hospital course; 3) to determine prognostic value of combined assessment of heart rate variability and impedance cardiography measures for long-term (1 and 5 years) outcomes after myocardial infarction: mortality (both all-cause death and cardiac death), ischemic complications (recurrent non-fatal myocardial infarction and need for revascularization procedures) and uncomplicated long-term course; 4) to assess whether prognostic value of combined heart rate variability and hemodynamic measures differs in separate patient groups: diabetic or non-diabetic; 5) to compare the discriminative power of the obtained prognostic models and widely recognized risk markers, such as ejection fraction of the left ventricle, GRACE and TIMI scores.