Mūsų šalis pasižymi didele gamtinės aplinkos įvairove ir nevienodomis žemės ūkiui sąlygomis. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti planuojama taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos rentabiliai organizuoti žemės ūkio gamybą. Darbo tikslas – išanalizuoti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono žemės fondas bei šio rajono seniūnijų žemės ūkio paskirties žemėje suformuoti žemės sklypai. Kaišiadorių rajone kaip ir Lietuvoje didžiausią dalį sudaro tie ūkiai, kurių plotas 1 – 3 ha, 3 – 10 ha, didesni nei 300 ha yra tik 3 ūkiai. Galima teigti, kad vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai. Panaši tendencija būdinga tiek Kauno apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Siekiant nustatyti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, bei žemės sklypų konsolidacijos reikalingumą, buvo atliktas ekspertinis tyrimas 11 šio rajono seniūnijų. Jų pateikti duomenys išanalizuoti ir apibendrinti. / Our country has a high diversity of the natural environment and agriculture in varying conditions. Agricultural land should be planned so as to facilitate cost-effective to organize agricultural production. The aim - to analyze the Kaišiadorys district agricultural land use, development of farmers, crops in the declaration of the data, conclusions about the restoration of property rights and land use. The object of investigation – Kaišiadorys district land foundation and the neighborhoods of the area of agricultural land to develop the land. Kaišiadorys district as Lithuania and the largest proportion of these farms, covering an area of 1 - 3 ha 3 - 10 ha, larger than 300 ha is only 3 farms. It can be argued that the predominantly small family farms. A similar trend is typical of the Kaunas county and Lithuania. To determine the Kaišiadorys district agricultural land use, and whether the necessary parcels of land consolidation was carried out in the real situation of the area 11 study neighborhoods. They provide data to analyze and summarize.

Darbo objektas – žemės ūkio viešosios gėrybės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Darbo tikslas – išanalizuoti žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse poveikį žemdirbių pajamoms. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti viešųjų gėrybių koncepcijos esmę ir pagrįsti reguliavimo būtinumą. 2. Identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansinius instrumentus, skatinančius viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. 3. Išanalizuoti BŽŪP finansinių instrumentų, skatinančių viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, poveikį ūkininkų pajamoms Lietuvoje. 4. Atskleisti 2007 – 2013 metų BŽŪP vaidmenį skatinant viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentų analizė ir sintezė, lyginamosios analizės, indukcijos, dedukcijos, monografinis, duomenų sisteminimo ir statistinės analizės, grafinio vaizdavimo, apibendrinimo ir kiti metodai. Remiantis viešųjų gėrybių ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijomis bei Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinių dokumentų, reglamentuojančių BŽŪP finansinius instrumentus analize, identifikuoti ir išanalizuoti BŽŪP finansiniai instrumentai, skatinantys žemės ūkio viešųjų gėrybių kūrimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kartu įvertintas Europos Sąjungos paramos poveikis ūkininkų, ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – agriculture public goods in less favoured areas. The aim of work – to analyze the impact of production of agriculture public goods in less favoured agricultural areas on the income of farmers in Lithuania. Seeking the aim, the tasks are: 1. To analyze the point of the public goods concept and substantiate the necessity of regulation. 2. To identify and analyze the financial instruments of CAP, which promote the production of public goods in less favoured areas. 3. To analyze the impact of CAP financial instruments, which promote the production of public goods in less favoured areas, on the income of farmers in Lithuania 4. To identify the role of CAP in 2007 – 2013 on the promotion to produce public goods in less favoured areas. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, monographic, data systematization and statistical analysis, graphical depiction, summarizing and other methods. With a reference to the analysis of the concepts of public goods and multifunctional agriculture and EU regulations, CAP financial instruments, which have an impact on production of public goods in less favoured areas, have been analyzed. Also the impact of EU support on the income of the farmers in the less favoured areas has been evaluated.

Integrated model for evaluation of consulting services quality have been created having analysed scientific literature. This model was tested practically by evaluating the quality of seminars.

Tyrimo objektas – ekologinio ūkininkavimo vystymasis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo vystymąsi Lietuvoje ir identifikuoti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius. Darbo tikslas suponavo šiuos uždavinius: 1) identifikuoti ekologinio ūkininkavimo vietą darnaus žemės ūkio vystymosi kontekste; 2) nustatyti ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidas, vystymosi motyvus; 3) išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo mastą ir jo pokyčius Lietuvoje; 4) identifikuoti ir įvertinti ekologinį ūkininkavimą skatinančius veiksnius šalyje. Tyrimo metodai: • analizuojant ekologinio ūkininkavimo vystymosi Lietuvoje teorinius pagrindus, naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė ir sintezė; • įvertinant ekologinės gamybos ūkių skaičiaus, jų ploto bei specializacijos pokyčius, naudoti statistinių duomenų rinkimo, analizės bei sintezės metodai; • įvertinant veiksnius, turinčius įtakos ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų pajamoms bei ekologinio ūkininkavimo vystymuisi Lietuvoje, naudotas statistinis – matematinis duomenų analizės metodas; • statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje išnagrinėtos ekologinio ūkininkavimo atsiradimo prielaidos, motyvai. Apibendrinama mokslininkų nuomonė apie ekologinio ūkininkavimo vystymosi veiksnius ir problemas; • antroje darbo dalyje išanalizuoti ekologinės... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the development of organic farming in Lithuania. Research aim: to analyze the development of organic farming in Lithuania and to identify the factors stimulating organic farming. The research object supposes those objectives: 1) to identify the positive territory for organic farming; 2) to determine the rise (origin) presumptions of organic farming, the motives of the development; 3) to analyses the extent of organic farming and its changes in Lithuania; 4) to analyses and evaluate the factors stimulating the organic farming in the country. Research methods: • common scientific methods such as analysis and synthesis of the scientific references and juristically documents were used while analyzing the theoretical reasons of the organic farming’s development; • to evaluate the number of organic farms, their territory and problem - oriented changes, the methods of search for statistical data, analysis and synthesis were practiced; • statistical – mathematical ways of analysis were used to evaluate the factors influencing the income and development of the organic farms • the ways of blocking, comparisons and graphic representations were taken to process and structure statistical information. Research results: • In the first part of the work coming (origin) presumptions and motives are presented as well as generalized scientific opinion about the developing factors and problems of organic industrial farming. • The second part analyses the number of organic... [to full text]