Tyrimo objektas: dieninis ir naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas. Tyrimo tikslas: nustatyti dieninis ar naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas yra efektyvesnis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikų tiriamųjų motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 2. Nustatyti tiriamųjų, patyrusių insultą motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 3. Palyginti motorinių įgūdžių įtvirtinimą tarp sveikų ir tiriamųjų po insulto, dieninio ir naktinio mokymo grupių. Tyrimo hipotezė: Manome, kad pakenktos rankos judesių sutvirtinamą teigiamai įtakos miegas. Tyrimo metodai: žmogaus rankų ir kojų judesių dinaminių parametrų analizatorius DPA-1, anketinė apklausa, statistika. Išvados: 1. Dienos metu sveikiems tiriamiesiems nustatytas įtvirtintas abiejų užduočių sutrumpėjęs reakcijos laikas, bei judesio laiko sutrumpėjimas. O nakties metu papildomai sutrumpėjo įveiktas kelias ir greitis. 2. Galvos smegenų insultu sergantiems tiriamiesiems, dienos metu pagerėjo reakcijos laikas. Nakties metu papildomai pagerėjo standartinės užduoties judesio laikas ir įtvirtintas variabilios užduoties greitis ir judesio laikas. 3. Tarp sveikų tiriamųjų dieninio ir naktinio mokymo grupių, reikšmingo skirtumo nėra. Lyginant insultą patyrusius tiriamuosius dieninėj grupėj pagerėjo reakcijos laikas, naktinio mokymo grupėje variabilios užduoties laikas iki taikinio ir vidutinis greitis. / The object of research: „day time“ learning and „off-line“ learning. The aim of research: to determine which kind of learning, „day time“ or „off-line“ learning is more efficient. The goals of research: 1. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for healthy adults. 2. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for individuals following stroke. 3. To compare consolidation of motor skills between healthy subjects and after stroke, daytime and night-time groups. Hypothesis: individuals following stroke do benefit from sleep to promote off-line motor learning to their damaged side. Research methods: analyzer DPA – 1, questionnaire survey, mathematical statistic. Conclusions: 1. During the day, healthy subjects of both the tasks laid down in the shorter reaction time and movement time shortening. And at night, in addition, shorter trajectory and speed. 2. Subjects with stroke during the day improved response time. At night an additional improvement in the standard task of motion time and established variabilis task speed and movement time. 3. Between healthy subject daytime and night-time training groups, there is no significant difference. Comparing subjects following stroke, daytime testing group improved response time of night-time testing group improved variabilis task target time and average speed.

During the land reform there where established a lot of farms, composed of few plots. On purpose to withstand the competition, its essential to enlarge plots, and makes better conditions for farming. Rational land use is possible only if farm uses compact and comfortable land tenure. It is necessary to stimulate early retirement from farming, which may influence better farms economical structure. Stimulation of farm enlargement, consolidation of plots will improve competitiveness and economical efficiency of other farms. The purpose of research – to investigate the formation of farmers farms in the Anyksciai district and to estimate current situation. The object of the research - farmers farms of Anyksciai district. The analysis of farms size and the peculiarity of farmer’s farms were accomplished. It was established how farmers farm number changes in Anyksciai district, and researched their farm areas of crop. In this master work was analyzed farmer farm registry trim and analyzed their maintenance possibilities. During the scientific research was analyzed scientifics works, lows, low acts, witch have connection with this work. Data is analyzed in literary way and statistical designed calculation method. Some Experts was asked to get data about farmer’s farm. Various data were collect, grouped, analyzed and these data was described in charts and table contents, and offered the final work conclusions during this research. Keywords: farm, plot size, consolidation, land- tenure... [to full text]

Žemės konsolidacijos metu vyksta kompleksinis visos teritorijos pertvarkymas, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, kaimo bendruomenės, žemės savininkų ekonominius interesus ir aplinkosaugos rekomendacijas. Šiuo metu teritorija, kurioje galėtų būti rengiami konsolidacijos projektai, yra daugiau nei 2500 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, kuri priklauso apie 300 tūkst. žemės savininkų. 2000 – 2003 metais Lietuvoje vyko keturi bandomieji žemės konsolidacijos projektai, kurie leido įvertinti esamą padėtį Lietuvoje – išryškino šalies specifiką bei teisės aktų trūkumus. Šie bandomieji žemės konsolidacijos projektai buvo atlikti remiantis užsienio ekspertų patirtimi, kurie stengėsi savo šalių patirtį pritaikyti Lietuvos sąlygomis. Darbe išanalizuoti bandomųjų ir šiuo metu atliktų žemės konsolidacijos projektų rezultatai ir išryškinti jų privalumus bei trūkumus. Bandomuosiuose projektuose dalyvavo tik 28% žemės savininkų, iš galėjusių dalyvauti. Kaimo plėtros priemonės įgyvendintos tik dalinai Pabaisko ir Puskelnių projektų teritorijose, nors savininkai visuose projektuose pageidavo tokių plano sprendinių. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo įgyvendintos subalansuotos kaimo plėtros priemonės – atskiras finansavimas tik žemės konsolidacijos projektams. 2007 – 2008 metais Lietuvoje buvo įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Šie projektai skyrėsi ir savo dydžiu (nuo 133 iki 670 ha), ir pasiektais... [toliau žr. visą tekstą] / Land consolidation is a complex territory rearrangement taken into account local peculiarities, rural community and land owners economical and environmental recommendations. Today the area for available land consolidation projects is more than 2500 thousands ha of private agricultural land, which includes more than 300 thousands owners. Four pilot land consolidation projects were accomplished during 2000 – 2003. These projects estimated situation in Lithuania, showed specific features of country and required legal base for land consolidation. The article analyses the results of pilot projects. Only 28% of land owners took participation in pilot land consolidation projects. Means of rural development were implemented partly only in Pabaiskas and Puskelniai projects, although owners asked for these means in all projects. One of the main reasons for this is separate financing for land consolidation projects and rural development measures. 14 land consolidation projects were implemented during 2007 – 2008 in Telšių, Tauragės, Marijampolės and Panevėžio counties. These projects varied by size (from 133 to 670 ha) and results. First land consolidation projects were implemented in counties, where farm size is greater than average in Lithuania and dominate 10 – 50 ha farms. Accomplished regression analysis shows, that there is a strong relations between project area and implementation costs. Larger projects are more efficient and less costly. The costs of project implementation... [to full text]

Lietuvoje vykdoma žemės reforma nebuvo nukreipta konkurencingų ūkių kūrimo linkme. Reformos metu faktiškai buvo vykdomas tik žemės grąžinimas, neatsižvelgiant į ūkių struktūrą, to pasekoje susiformavo smulki žemėnauda. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius bei aktyvėjant žemės rinkai, susidarė prielaidos pradėti kitą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Pirmieji konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti 2006 metais. Žemės konsolidacijos projektų rengimo pradžią konkrečioje teritorijoje lemia eilė tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių: ūkių dydžiai, sklypų plotai, konfiguracija ir išsidėstymas, kelių ir melioracijos sistemų būklė ir pan. Pradedant rengti šiuos projektus būtina labai gerai išnagrinėti situaciją, kad būtų galima pasiekti maksimalaus žemės naudojimo pagerinimo, patogaus kelių tinklo išdėstymo. Šio darbo pirmoji dalis skirta žemės konsolidacijos teisinių pagrindų Lietuvoje analizei, konkurencingų ūkių kūrimosi prielaidų bei pirmųjų konsolidacijos projektų Lietuvoje aptarimui. Didelę darbo dalį sudaro žemės fondo ir jo kaitos analizė Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Naudojantis statistikos duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais, įvertinamas žemėnaudų fragmentiškumas bei žemės konsolidacijos poreikis rajone. Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės konsolidacija labiau suinteresuoti prekinių ūkių savininkai, nei smulkūs žemės savininkai, kurių naudojama žemėnauda praktiškai yra išsidėsčiusi viename, dviejuose žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Agrarian reform in Lithuania was not directed towards the creation of competitive farms. During the course of the agrarian reform more attention was paid to the restitution of the land than to the structure of the farms. Therefore the small land-tenures were formed. The finished process of restoration of proprietorial rights to land, forests, water bodies and the active land market created the background for the second stage of the agrarian reform – for the land consolidation. The first consolidation projects in Lithuania were launched in 2006. The beginning of the development of land consolidation project in a certain territory was determined by several closely related factors, i. e. size of farms, areas, configuration and location of sites, the state of roads and-reclamation systems, etc. When initiating such projects, the situation must be analyzed thoroughly in advance, must be aimed at maximum improvement of land usage, practical and convenient distribution of roads. The dynamics of the structure of rural economy, the necessary conditions for the creation of competitive farms, the first land consolidation projects in Lithuania and other European Union countries are analyzed in the first part of this work. The analysis of the stock of lands, the analysis of agricultural land structure in the district of Radviliškis consist the biggest part of this research work. The need of land consolidation in Radviliškis was evaluated using the statistical data and the survey results... [to full text]

Lietuvoje vykstant žemės reformai nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas sąlygojo žemėvaldos formavimo principus. Išryškėjo suformuotų žemėvaldų trūkumai: žemės savininko žemėvalda suformuota keliuose sklypuose, mažas sklypų plotas, netaisyklinga ir nepatogi žemės sklypų konfigūracija, iki galo neišspręsti privažiavimo prie sklypų keliai. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atlikti moksliškai pagrįstą ūkių žemėnaudų analizę ir nustatyti jas sudarančių žemės sklypų pertvarkymo poreikį. Lietuvos žemės ūkyje vyrauja smulkūs – iki 10-12 ha, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Jų žemės naudojimas optimizuojamas rengiant žemės konsolidacijos projektus. Žemės konsolidacijos projektai rengiami kaimo vietovėse, kuriose yra įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektai. Šiems projektams rengti yra palankios sąlygos – piliečiams baigiamos atkurti nuosavybės teisės į turėtą žemę, yra priimti teisės aktai, reglamentuojantys žemės konsolidacijos procesą. Įvyko bandomieji ir dabartiniu metu vyksta keletas žemės konsolidacijos projektų. Žemės konsolidacijos projektų rengimo poreikis akivaizdus – reikalinga pertvarkyti žemės reformos metu neracionaliai suformuotus žemės sklypus. Žemės konsolidacijos poreikis kyla asmenims, naudojantiems savo žemės sklypus ir siekiantiems pagerinti jų išsidėstymą. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama rengiant žemės konsolidacijos projektus – kiekvieno žemės ūkio ar miškų ūkio veikla užsiimančio žemės naudotojo sklypų išdėstymą... [toliau žr. visą tekstą] / With a land reform being implemented in Lithuania, the process of restitution of ownership rights to the formerly possessed land has conditioned land-ownership formation principles. The drawbacks of the developed land-ownerships have become distinct: the land-ownership of the one land owner is developed into separate land plots, a small area of formed land plots; irregular and inconvenient configuration of land plots; incompletely solved access roads to the land plots. The aim of the Master‘s research paper is to carry out a scientifically grounded analysis of land usage in farms and define the need of reorganisation of the constitutive land plots. In the agriculture of Lithuania small-scale, up to 10-12 ha, uncompetitive farms with small investment capacity prevail. Utilization of their land is being optimized by preparing land consolidation projects. The land consolidation projects are being prepared in the countryside, where the land reform projects are already developed. There are beneficial circumstances for the preparation of these projects – the finishing of the process of restitution of ownership rights, the enactment of legal acts which are regulating the process of the land consolidation. Some experimental projects of the land consolidation were performed in the past and some projects of the land consolidation are proceeding now. The need for the preparation of the projects of the land consolidation is obvious - it is necessary to reform the unreasonably formed... [to full text]

Research object: Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. Research subject: the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania. Research aim: to evaluate the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. Objectives: 1. To clear concept formation of Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime. 2. To explore process of the Conception, Juristic Acts and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania. 3. To evaluate Land Reform in the Republic of Lithuania after Communistic Regime by organizational, political, economical, social and other aspects. Research methods: to explore the Conception and Implementation Instrumentality of Land Reform in the Republic of Lithuania common scientific (induction and deduction), nonfiction and Juristic Acts analysis, historiographyc, graphical depiction, statistical, logical abstract and other research methods were used. Land Reform and prehistory in the Republic of Lithuania after Communistic Regime is explored in series. Intricacy of the research is determined by politics and by frequent changes in the Juristic Acts. Even today there is no definitely stated conformation. According result of research inferences and suggestions are made.

Mūsų šalis pasižymi didele gamtinės aplinkos įvairove ir nevienodomis žemės ūkiui sąlygomis. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti planuojama taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos rentabiliai organizuoti žemės ūkio gamybą. Darbo tikslas – išanalizuoti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono žemės fondas bei šio rajono seniūnijų žemės ūkio paskirties žemėje suformuoti žemės sklypai. Kaišiadorių rajone kaip ir Lietuvoje didžiausią dalį sudaro tie ūkiai, kurių plotas 1 – 3 ha, 3 – 10 ha, didesni nei 300 ha yra tik 3 ūkiai. Galima teigti, kad vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai. Panaši tendencija būdinga tiek Kauno apskrityje, tiek ir Lietuvoje. Siekiant nustatyti Kaišiadorių rajono žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, bei žemės sklypų konsolidacijos reikalingumą, buvo atliktas ekspertinis tyrimas 11 šio rajono seniūnijų. Jų pateikti duomenys išanalizuoti ir apibendrinti. / Our country has a high diversity of the natural environment and agriculture in varying conditions. Agricultural land should be planned so as to facilitate cost-effective to organize agricultural production. The aim - to analyze the Kaišiadorys district agricultural land use, development of farmers, crops in the declaration of the data, conclusions about the restoration of property rights and land use. The object of investigation – Kaišiadorys district land foundation and the neighborhoods of the area of agricultural land to develop the land. Kaišiadorys district as Lithuania and the largest proportion of these farms, covering an area of 1 - 3 ha 3 - 10 ha, larger than 300 ha is only 3 farms. It can be argued that the predominantly small family farms. A similar trend is typical of the Kaunas county and Lithuania. To determine the Kaišiadorys district agricultural land use, and whether the necessary parcels of land consolidation was carried out in the real situation of the area 11 study neighborhoods. They provide data to analyze and summarize.

Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas - ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje - jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu. Demokratizacijos procesas yra glaudžiai susijęs su daugeliu ekonominių, politinių bei visuomeninių sferų, tokių kai pilietinė visuomenė, ekonominė bei politinė kultūra bei domėjimasis politika apskritai. Todėl neabejotina, kad demokratijos konsolidacijos klausimas Lietuvoje yra labai svarbus. Sėkmingas demokratijos veikimas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The consolidation of democracy is a term that describes the status of newly created democracies, when the mode of transition is the issue of whether the newly created democracy will sustain his democratic order or collapse after won’t sustaining it’ s challenges In this study will also been emphasized the quality of democracy. This study will describe the consolidation of democracy in new democracies, history of these countries, with emphasis on the case of Lithuania. The work will be written with all the descriptive-exploratory research work required for the criteria, using empirical studies and theoretical research. Work item is the consolidation of democracy in Lithuania and it‘s history, which is defined as the transition from authoritarian to democratic regimes. Another important element of the study is the quality of democracy in Lithuania and their parameters which is far from the level of a stable Western democracies. Democratization process is related to many social, economic and political public spheres, such as the status of civil society, economic and political culture, and interest in politics in general. Therefore, there is no doubt that the consolidation of democracy in question is relevant. The smooth functioning of the democratic values of democracy and the desire to match the quality criteria of the old countries of the European Union compels us to review the existing problems and find solutions to the challenge. Work will begin with the theoretical... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.