Mano darbo tema – Atminties poetika Sigito Parulskio kūryboje. Darbo objektas – atminties tematikos atskleidimas ir analizė S. Parulskio kūryboje. Darbo tikslas – atskleisti ir ištirti modernaus laiko ypatybes S. Parulskio esė rinkinyje „Nuogi drabužiai“, viešosios bei vidinės atminties raišką S. Parulskio kūriniuose: romane „Trys sekundės dangaus“ ir poezijos rinkinyje „Iš ilgesio visa tai“. Darbą sudaro trys dalys: 1. Modernaus laiko ypatumai S. Parulskio eseistikoje, kurią reprezentuoja esė rinkinys „Nuogi drabužiai“. Joje atskleidžiamas modernus laikas, jo suvokimas ir išraiška. Be to, praeities laikas jungiamas su dabartiniu. Kaip fonas ir savotiškas pagalbinis šaltinis darbe naudojamas M. Prousto romanas „Prarasto laiko beieškant“. Šis kūrinys ypatingai padeda susivokti S. Parulskio esė rinkinyje, kuomet kalbama apie asmeninį laiką. t.y. laiką, kuris neatskleistas skaitytojui ir bendrą laiką. t.y. laiką, kuris skaitytojui yra atskleistas. 2. Atminties raiškos aspektai S. Parulskio prozoje, kurią reprezentuoja romanas „Trys sekundės dangaus“. Rašant šią dalį buvo labai vertinga psichoanalitikės J. Kristevos knyga „Maišto prasmė ir beprasmybė. Psichoanalizės galios ir ribos I“. Šios knygos dėka įžvelgiama tam tikra paralelė, kuri traktuojama kaip savotiška S. Parulskio romano pozicija: nereikia atpasakoti istorijos, ją reikia paversti sąmonės matrica, forma išgyvenimo ir minties turiniui. Tai suvokus buvo pradėti analizuoti laiko bei erdvės pažeidinėjimai S. Parulskio... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis „Poetics of memory in the creative works of Sigitas Parulskis“ expose and analyze thematics of memory. There are three works analyzed in this thesis; they represent different aspects of creative works of S. Parulskis: esseistics (collection of essays „Naked clothes“), prose (novel „Three seconds of a sky“) and poetry (collection of poems „All this from the longing“). In the first part of this work, which is represented by the collection of essays „Naked clothes“, expression of modern time, which has connections with physical and mathematical time, and interrelation of past and present are studied. Most of attention are devoted to comparison of this S. Parulskis work and novel by M. Proust „Finding Time Again“, attention is given to comparison of perceived „personal“ (time undisclosed to reader) and „common“ (time disclosed to reader) times. In these parts of master thesis: „Poetics of memory in the prose of Sigitas Parulskis“ and „Poetics of memory in the poetry of Sigitas Parulskis“ attention is paid to the effort of disclosing expression and functions of memory. Namely then it is proceeded to the study of the public and inner memory. Public and inner memory are studied in the novel „Three seconds of a sky“ and collection of poems „All this from the longing“. Attention is paid to the exposition of public and inner memory, mainly referring to these books: cultural book of V. Kavolis „Cultural psychology“ and historical – diary of O. A. – Garbstienė „In the... [to full text]

Tyrimo objektas: dieninis ir naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas. Tyrimo tikslas: nustatyti dieninis ar naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas yra efektyvesnis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikų tiriamųjų motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 2. Nustatyti tiriamųjų, patyrusių insultą motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 3. Palyginti motorinių įgūdžių įtvirtinimą tarp sveikų ir tiriamųjų po insulto, dieninio ir naktinio mokymo grupių. Tyrimo hipotezė: Manome, kad pakenktos rankos judesių sutvirtinamą teigiamai įtakos miegas. Tyrimo metodai: žmogaus rankų ir kojų judesių dinaminių parametrų analizatorius DPA-1, anketinė apklausa, statistika. Išvados: 1. Dienos metu sveikiems tiriamiesiems nustatytas įtvirtintas abiejų užduočių sutrumpėjęs reakcijos laikas, bei judesio laiko sutrumpėjimas. O nakties metu papildomai sutrumpėjo įveiktas kelias ir greitis. 2. Galvos smegenų insultu sergantiems tiriamiesiems, dienos metu pagerėjo reakcijos laikas. Nakties metu papildomai pagerėjo standartinės užduoties judesio laikas ir įtvirtintas variabilios užduoties greitis ir judesio laikas. 3. Tarp sveikų tiriamųjų dieninio ir naktinio mokymo grupių, reikšmingo skirtumo nėra. Lyginant insultą patyrusius tiriamuosius dieninėj grupėj pagerėjo reakcijos laikas, naktinio mokymo grupėje variabilios užduoties laikas iki taikinio ir vidutinis greitis. / The object of research: „day time“ learning and „off-line“ learning. The aim of research: to determine which kind of learning, „day time“ or „off-line“ learning is more efficient. The goals of research: 1. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for healthy adults. 2. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for individuals following stroke. 3. To compare consolidation of motor skills between healthy subjects and after stroke, daytime and night-time groups. Hypothesis: individuals following stroke do benefit from sleep to promote off-line motor learning to their damaged side. Research methods: analyzer DPA – 1, questionnaire survey, mathematical statistic. Conclusions: 1. During the day, healthy subjects of both the tasks laid down in the shorter reaction time and movement time shortening. And at night, in addition, shorter trajectory and speed. 2. Subjects with stroke during the day improved response time. At night an additional improvement in the standard task of motion time and established variabilis task speed and movement time. 3. Between healthy subject daytime and night-time training groups, there is no significant difference. Comparing subjects following stroke, daytime testing group improved response time of night-time testing group improved variabilis task target time and average speed.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo riziką turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų atmintis SANTRAUKA Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų ir sukėlusių labai daug diskusijų klausimas. Ankstyvas ADS požymių turinčių vaikų atpažinimas bei žinios apie jų kongnityvinių funkcijų ypatumus ikimokykliniame amžiuje gali padėti kuo anksčiau atpažinti vaikus, turinčius šių sunkumų, ir tokiu būdu užtikrinti savalaikę pagalbą vaikui. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti vaikų, turinčių ADS riziką, ir vaikų, kurie šio sutrikimo neturi, atminties ypatumus (regimoji trumpalaikė atmintis, informacijos atgaminimas, girdimoji atmintis). Lietuvoje iki šiol nebuvo tyrinėta ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymių, atmintis. Šis tyrimas gali duoti pagrindo tolesniems tyrimams, kurie geriau diferencijuotų patį ADS sutrikimą, analizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų atminties ypatumus. Tyrime dalyvavo 49 ikimokyklinio amžiaus (32 - 74 mėn.) vaikai. Atminčiai matuoti buvo skirtos trys užduotys. Regimosios trumpalaikės atminties matavimui buvo skirta metodika „Įsiminti piešinius“ (Немов, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971;). Užduotis „Eilėraščio išmokimas“buvo skirta įvertinti informacijos įsiminimo ir atgaminimo ypatumus (Политика, 2006); „Nurodymų sekos atlikimas“ buvo naudojamas girdimosios atminties matavimui (Admur, Mainland, Parker, 1984)... [toliau žr. visą tekstą] / Memory in Preschool Children with Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) SUMMARY Attention Deficit Hyperactivity Disorder has attracted a large amount of research interest in recent years. Symptoms of ADHD diagnosed in the early years of preschool and understanding of cognitive functions peculiarities can help to diagnose children with ADHD and secure children against this disorder. The purpose of the research was to compare memory peculiarities (visual short-term memory, conscious recollection and auditory memory) in children with and without ADHD. Thus far, the researches in ADHD domain have not focused on memory in preschool children with attention deficit hyperactivity disorder. There are no studies examining memory in a similar context, focusing on memory in ADHD. Suggestions are made for future research that might differentiate ADHD, analyzing peculiarities of preschoolers’ memory. The research has been conducted on 49 children. All the children were aged between 32 and 74 months. Three tasks were used to assess memory. Analyzing visual short-term memory the methodology to memorize pictures was used (Nemov, 1995; Luszcz, Bacharach, 1980; Brown, Scott, 1971). In order to assess the peculiarities of storage and recollection of information the children were asked to memorize the poem (Politika, 2006). To assess auditory memory the children were asked to follow sequence order (Admur, Mainland, Parker, 1984). The items of the CBCL for ages 1 to 5 (CBCL/1 ½ -5) and... [to full text]

Audiovizualinių kūrinių svarba pastebėta ir įvertinta akademinės visuomenės. Istorikai šioje srityje, ne išimtis – naujų šaltinių paieškose be pastangų įsitvirtinus dokumentiniam kino ir TV filmui, atrandamas vaidybinis kino ir TV filmas. Tuo tarpu Lietuvos istorikų akademinėje bendruomenėje vaidybinio filmo, teikiamos galimybės nėra deramai įvertintos. Aktualinat naujojo šaltinio teikiamas galimybes, pastarojo tyrimo objektas - populiarioji sovietinės visuomenės istorinė kultūra Lietuvoje. Sovietinių lietuviškų vaidybinių filmų atveju vyrauja praeities rekonstrukcijos, kurių pagalba yra galima populiariosios sovietinės istorinės kultūros ir jos atminties vietų identifikacija. Pagrindinis darbo tikslas – populiarios sovietinės istorinės atminties vietų identifikavimas m. vaidybiniuose lietuviškuose filmuose. Šiame tyrime pasiūlomos naujos metodologinės prieigos, skirtos vaidybinių filmų apie praeitį klaisfikacijai. Remiantis archyviniais šaltiniais pateikiama Lietuvos sovietinės vaidybinių filmų industrijos specifikos analizė: vaidybinių filmų valdymo specifika, filmų aprobavimo/cenzūravimo mechanizmas. Aptariamas filmų kūrimo kontekstas, identifikuojamos pagrindinės politinės ir kūrybinės slinktys. Atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio specifiką, tyrime įvertinami konkretūs filmų aprobavimo atvejai ir juos nulėmusios priežastys, kurios įtakojo pačių filmų turinius. Kadangi į tyrimo šaltinių sąrašą įtraukiami televizijoje kurti vaidybiniai filmai, tyrime bandoma išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this work is to identify collective memory shapes in lithuanian fiction TV and cinema film during soviet period (1957-88). Acording to new popular theoretical approches this work analyses the specific sourse of history - fiction film. The main problem is that this type of resourse is mostly ignored by lithuanian sholarship of history. So this reserach brings lithuanian fiction film up-to-date usual resorces of history. According to research made in this work, it is possible to denitrify new methodical approaches, which help to classify fiction films in which it can be seen past representations. Research of archival origins helps to reconstruct soviet film industry system of Lithuania: the fiction film censorship, the specific “control-gear” of films. It is made a contecstual analysis, which identifies the main political and creative displacements. According to difficult chronological range, it is made the research of individual film censorship cases and it‘s reasons. It is need because of influence over film content, which is essential in this research. Film content research helps to identify the reconstructions of past and it‘s sociohistorical approaches. The identification of soviet society collective memory, is possible because of fiction film flexibility: it can show no visible(nonvisible) social reality zones and popular past representations.

Darbe atskleidžiama atminties svarba ir laiško kaip atminties fiksavimo forma. Apžvelgiama laiško transformacija atsirandant naujoms technologijoms ir internetinės erdvės galimybės videolaiškų siuntimui. Kūrybinėje darbo dalyje vyksta virtualus bendravimas videolaiškais internetiniame tinklapyje. Iš elektroninių laiškų atsakymų kuriami nauji video laiškai ir talpinami internetinėje svetainėje. / In this work are opening the meaning of memory and letters as memory fixing forms mode. Are reviewing letter’s transformation appearing new technologies and reviewing in video – letter sending possibilities in internet space. Created virtual communication exist in network all the time. From letters are created video – letters which are sent in network again.

Tikėtina, jog dauguma globos įstaigose gyvenančių paauglių yra išgyvenę įvairių skausmingų patyrimų: smurtą, nepriežiūrą vaikystėje, patekimą į globos namus, kuris pažeidžia santykius su svarbiausiais žmonėmis ir atskiria nuo įprastos aplinkos. Neigiamas patyrimas vaikystėje apsunkina asmenybės raidą, formuoja savęs ir pasaulio suvokimą, gali neigiamai paveikti atmintį bei patyrimo integracijos procesus. Šiuo tyrimu siekiama kokybiškai patyrinėti globos namuose gyvenančių paauglių autobiografinius pasakojimus ir paanalizuoti, kaip gyvenimo istorijos struktūroje atsispindi patyrimo integracijos procesai, kokius patyrimo aspektus išryškina gyvenimo istorijose vyraujančios temos, kokį savęs vaizdą kuria globos namuose gyvenantys paaugliai pasakodami savo gyvenimo istorijas. Tyrime dalyvavo 8 globos namuose gyvenantys paaugliai (5 merginos ir 3 vaikinai), kurių amžius 16–18 m. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudaro 2 dalys (Wengraf, 2004): 1) tyrėja užduoda vienintelį klausimą/skatinimą papasakoti savo gyvenimo istoriją, visus įvykius ir patyrimus, kurie buvo svarbūs tyrimo dalyviui. Kol jis/ji pasakoja savo gyvenimo istoriją, tyrėja neužduoda jokių klausimų, neįsiterpia į dalyvio pasakojimą; 2) tyrėja užduoda klausimus tyrimo dalyviui tik tomis temomis, kurias tyrimo dalyvis pamini pirmosios pokalbio dalies metu. Atlikta kokybinė gautų tekstų analizė. Tyrimas parodė, jog tyrime dalyvavusių paauglių gyvenimo istorijų struktūra skiriasi: vieni pasakoja rišlios... [toliau žr. visą tekstą] / Most adolescents living in institutional foster care probably were subject to various severe experiences: violence and/or neglect in childhood, as well as placement in the care system that impinge their relationships with significant people and withdraw them from familiar surroundings. Negative experiences in childhood can affect personality development and the formation of concepts of self and the world, can have negative influence on memory and the integration of life experiences. The purpose of this research was to explore autobiographical narratives of adolescents living in foster home and to study how the structure of the life story reflects the integration of various life experiences, what aspects of experience are highlighted by the themes that emerge from autobiographical narratives and what conception of self do adolescent living in foster home present in their life stories. 8 adolescents (3 male, 5 female) living in foster home, aged 16–18, participated in the research. Semi-structured interview composed of two sessions (Wengraf, 2004) was performed: 1) interviewer asked single initial question to elicit autobiographical narrative (to tell the life story, all the events and experiences witch were important to interviewee) and indicated that there would not be any interruptions or questions; 2) interviewer asked for elaboration on topics that had been raised in the first session. Qualitative analysis of interview transcripts was done. Results show that the structure... [to full text]

Santrauka Holokausto atminties raida Lietuvoje neatitinka pasaulinės holokausto kultūros plėtros tendencijų dėl kelių priežasčių: 1) lietuvių holokausto atmintis po karo buvo sukliudyta, ką galima įvardinti kaip atminties trūkumą; 2) lietuvių holokausto atmintis po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta smarkiai įtakoti iš išorės. Šios priežastys lemia holokausto atminties raidos problemiškumą svarbiausiuose holokausto kultūros plėtros sluoksniuose: istoriografijoje, valstybės politikoje, viešajame ir individualiame diskurse. / Zusammenfassung Die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in Litauen entspricht nicht der weltweiten Tendenz der Holocaustkultur, undzwar aus folgenden Gründen: 1) Das Gedächtnis der Litauer an den Holocaust ist nach dem Krieg verhindert worden, was man eigentlich auch Gedächtnismangel nennen könnte; 2) Das litauische Holocaustgedächtnis wurde nach der Wiedererlangung der Unabhängigkeit stark von außen beeinflusst. Dies macht die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in den für die Entwicklung der Holocaustkultur wichtigsten Schichten (in der Geschichtsschreibung, Staatspolitik, im öffentlichen und individuellen Diskurs) problematisch.

Šio darbo objektas yra suinteresuotos visuomenės – kraštotyrinio sąjūdžio dalyvių ramuviečių ir žygeivių - paminklosauginės nuostatos bei praktikos sovietų Lietuvoje. Nagrinėjamas laikotarpis apima 7-9 dešimtmečius, kai Lietuvoje vyko kraštotyrinis – folklorinis sąjūdis: kūrėsi kraštotyros, žygeivių (turistų) klubai, pusiau legalūs inteligentų susibūrimai, balansavę ties sovietinės valdžios leistinumo riba, kurių patriotiškai nusiteikę nariai domėjosi savo krašto istorija, puoselėjo tautines tradicijas, rūpinosi tautos kultūros paminklų išsaugojimu ir tvarkymu. Darbo tikslas – atskleisti, kaip sovietmečiu suinteresuotos visuomenės istorinė atmintis bei kultūriniai tapatumai reiškėsi paveldo apsaugos srityje, išskirti pagrindinius, ryškiausius to meto visuomenės istorinės kultūros bruožus, jų tęstinumą ir kaitą šiandieninėje visuomenėje. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai lėmė darbo struktūrą. Pirmame skyriuje aptariamos sovietų Lietuvos valdžios nuostatos praeities palikimo, istorijos atžvilgiu, kėlusios visuomenės nepasitenkinimą. Užslėptas kultūrinis / politinis valdžios – visuomenės konfliktas pasireiškė etnokultūriniame – kraštotyriniame – folkloriniame sąjūdyje, kuris nagrinėjamas antrame skyriuje. Siekiama nustatyti pagrindines žygeivių ir ramuviečių elgsenas saugant kultūros palikimą ir kaip per šias elgsenas pasireiškė požiūriai į tautos istoriją, jos herojus bei reikšmingiausius įvykius. Trečiame skyriuje apžvelgiamas tautinio atgimimo metu prasidėjęs tautos... [toliau žr. visą tekstą] / The conceptions, that have influenced during the soviet period (and still are influencing) appreciation, recognition and usage of the heritage are analyzed in this essey. The main purpose of this research work is reconstructing popular images of national history in the ethnocultural movement which had taken place in Lithunia approximately from 7‘th to 9‘th decay. To be more exact, the question under discussion is heritage presservation activities of turist clubs, called ,,žygeiviai“ and etnographic club ,,ramuviečiai“.The resource used for this essey (mostly commemorations of members who participated in the mentioned clubs) records information about motives, purposes and means of heritage conservation movement. These commemorations reveals that the strongest influence on the heritage presservation activities of ,,žygeiviai“ and ,,ramuviečiai“ had the dominant and rooted nationalistic ideology and nationalistic historical narrative which was absorbed by Lithuanian society from the first Republic of Lithuania (1918-1940). It must be mentioned, that this nationalistic ideology had an important role consolidating the people during the times when the soviet invaders and their collaborators tried to erase or change the historic memory of the nation in creating the new soviet identification. However, the nationalistic ideology was rather conservative, rigid and selective or in other words – mono-perspective. Therefore the heritage preserved by ,,žygeiviai“ ir ,,ramuviečiai“ was... [to full text]

Trijų dalių tapybos kolekcija „Šeimos portretas“ – tai tremtį išgyvenusių vyro ir žmonos psichologinis portretas. Kūrybinė interpretacija paremta sovietinio laikotarpio nuotraukomis. Tapybos darbuose keliama problema – skaudžios tremtinių patirties vaizdavimas. Politiniu, istoriniu, teisiniu atžvilgiu svarbi tema lemia archyvuojamų dokumentų saugojimą, žiniasklaidos aktyvumą, asmeninių patirčių pasakojimus, - atvirą galimybę menininkams įvairiai interpretuoti tremties temą – vaizduoti įvykius, procesus, padarinius, abstrahuoti, apibendrinti tikrovę ir individualias patirtis. Kolekcijos „Šeimos portretas“ temai atspirties tašku tapo fotografo V. Stanionio 1947 metų fotosesija, skirta naujų pasų nuotraukoms. To meto įvykiai susiję su masiniu trėmimu. Kūrybinė medžiaga kaupiama įvairiais būdais: skaitmenine spauda, vaizdą perkeliant ant drobės, grafiškų atspaudų kūrimu, tapybos variantų ieškojimu, schemų sudarymu kompiuterinėmis programomis (Photoshop, Corel Draw). Galutinis darbas atliekamas drobėje, aliejiniais dažais. Trijų dalių tapybos kolekcija atliekama 140 x 100 cm formate. Kompozicija artima altorinei, ji yra centrinė, uždara. Koloritas analogiškas nespalvotai fotografijai. Dramatiška šviesokaita, niaurių šešėlių pritvinkusiu fonu, siekiama išryškinti trapią nuotraukų šviesą. Baltais, tuščiais fragmentais kalba nyki tyla. Tremtis – šeimos, žmonijos laikmečio tamsi dėmė, prisiminimų ir vilties šviesoje. / The three-part paintings' collection called "The Family Portrait" is the psychological portrait of the family witch survived the exile. Creative interpretation is based on the Soviet period photographs. The problem posed by paintings is to depict painful experience of persons who survived an exile. Politically, historically, legally important issue determined archived documents storage, information motion, media activity, personal experiences. Stories became the open opportunity for the artists to interpret the theme of exile in different various ways – as the events, the processes or the effections. Abstract and summed up reality becames an individual experience. The starting point for the collection is 1947-th photo session for the new passports organised by photographer V. Stanionis. The recent events related to the mass deportations. The creative material is collected in various ways: by digital printing, an image transphered into the canvas, by graphically print design, by search options for painting plasics, schemes projected by computer software (Photoshop, Corel Draw). The final work is done on canvas using oil paints. Every three-piece collection takes 140 x 100 cm size. Composition close to the altar, it is a central and enclosed. The colours were chosed similar to the blac-white photography. The dramatic change of the concrasts, somber shadows filled up the background highlights the delicate images of the light. White and empty fragments speaks about the... [to full text]

Tyrimo objektas: miego ir paros ciklo įtaka atminčiai, sveikiems asmenims. Darbo tikslas: nustatyti kaip miegas ir paros ciklas veikia sveikų žmonių atmintį. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kaip vidinės kūno temperatūros pokyčiai veikia nuotaiką ir mieguistumą. 2. Ištirti, kaip paros ciklo metu kinta atminties aktyvumas. 3. Palyginti atminties aktyvumą po išsimiegotos nakties su atminties aktyvumu po bemiegės nakties. Tyrimo hipotezės: vidinės kūno temperatūros svyravimai atspindi atminties aktyvumą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė. Empirinis tyrimas naudojat kompiuterinę testų programą ANAM4. Statistinė duomenų analizė. Išvados: 1. Vidinė kūno temperatūra veikia, mieguistumą ir nuotaiką. Kai nakties metu vidinė kūno temperatūra krenta, padidėja mieguistumas ir pablogėja nuotaika, o kai dienos metu vidinė kūno temperatūra kyla, mažėja mieguistumas ir pagerėja nuotaika. 2. Vidinės kūno temperatūros svyravimai atspindi darbinės atminties aktyvumo svyravimus, kai reikia atsiminti išmoktus objektus. O atliekant matematinius skaičiavimus ir erdvinio suvokimo užduotis, atmintis aktyvumo svyravimai nesutapo su vidinės kūno temperatūros svyravimais. 3. Atmintis aktyvumas yra geresnis dieną po išsimiegotos nakties, lyginant su diena po bemiegės nakties. / The object of research: sleep and circadian rhythm effects on healthy people memory. The aim of research: to find out how sleep and circadian rhythm effects memory in healthy The goals of research: 1. Find out, how core body temperature effects mood and sleepiness. 2. Determine, how memory activity changes in circadian rhythm. 3. Compare memory activity after sleep night with memory activity after sleepless. Hypothesis: core body temperature reflects fluctuations in memory activity. Research methods: Scientific literature analysis. Empiric research using computer cognitive tests program ANAM4. Statistical data analysis. Conclusions: 1. Core body temperature affects sleepiness and mood. When at night time core body temperature decreases, sleepiness increase and mood impairs, and when at day time core body temperature increases, sleepiness decreases and mood improves. 2. Core body temperature fluctuations reflects memory activity, when need to recognize learned objects. In mathematical computation and spatial processing, memory activity does not match with core body temperature fluctuations. 3. Memory activity is higher during day after sleep night, comparing with memory activity after sleepless night.