Tyrimo objektas: dieninis ir naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas. Tyrimo tikslas: nustatyti dieninis ar naktinis motorinių įgūdžių sutvirtinimas yra efektyvesnis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti sveikų tiriamųjų motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 2. Nustatyti tiriamųjų, patyrusių insultą motorinių įgūdžių įtvirtinimą dienos ir nakties metu. 3. Palyginti motorinių įgūdžių įtvirtinimą tarp sveikų ir tiriamųjų po insulto, dieninio ir naktinio mokymo grupių. Tyrimo hipotezė: Manome, kad pakenktos rankos judesių sutvirtinamą teigiamai įtakos miegas. Tyrimo metodai: žmogaus rankų ir kojų judesių dinaminių parametrų analizatorius DPA-1, anketinė apklausa, statistika. Išvados: 1. Dienos metu sveikiems tiriamiesiems nustatytas įtvirtintas abiejų užduočių sutrumpėjęs reakcijos laikas, bei judesio laiko sutrumpėjimas. O nakties metu papildomai sutrumpėjo įveiktas kelias ir greitis. 2. Galvos smegenų insultu sergantiems tiriamiesiems, dienos metu pagerėjo reakcijos laikas. Nakties metu papildomai pagerėjo standartinės užduoties judesio laikas ir įtvirtintas variabilios užduoties greitis ir judesio laikas. 3. Tarp sveikų tiriamųjų dieninio ir naktinio mokymo grupių, reikšmingo skirtumo nėra. Lyginant insultą patyrusius tiriamuosius dieninėj grupėj pagerėjo reakcijos laikas, naktinio mokymo grupėje variabilios užduoties laikas iki taikinio ir vidutinis greitis. / The object of research: „day time“ learning and „off-line“ learning. The aim of research: to determine which kind of learning, „day time“ or „off-line“ learning is more efficient. The goals of research: 1. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for healthy adults. 2. To determine the consolidation of motor skills during the day and night for individuals following stroke. 3. To compare consolidation of motor skills between healthy subjects and after stroke, daytime and night-time groups. Hypothesis: individuals following stroke do benefit from sleep to promote off-line motor learning to their damaged side. Research methods: analyzer DPA – 1, questionnaire survey, mathematical statistic. Conclusions: 1. During the day, healthy subjects of both the tasks laid down in the shorter reaction time and movement time shortening. And at night, in addition, shorter trajectory and speed. 2. Subjects with stroke during the day improved response time. At night an additional improvement in the standard task of motion time and established variabilis task speed and movement time. 3. Between healthy subject daytime and night-time training groups, there is no significant difference. Comparing subjects following stroke, daytime testing group improved response time of night-time testing group improved variabilis task target time and average speed.

Sveikas žmogus užmiega vidutiniškai per 15 min, o miegas prasideda lėtojo miego fazėje. Patologinis užmigimas yra diagnozuojamas narkolepsija sergantiems pacientams, kurie užmiega paradoksinio miego fazėje. Šiam miego sutrikimui diagnozuoti yra atliekamas - Pakartotinas Miego Latencijos Testas (anlg. Multiply sleep latency test (MSLT)). Testas atliekamas tam pačiam pacientui keturis kartus per dieną. Vertinamos keturios užmigimo trukmės, analizuojant registruojamą paciento žievės bioelektrinį aktyvumą polisomnografiniu tyrimu miego laboratorijoje bei vertinant miego latenciją. Miegas ir epilepsija yra susiję. Miego metu provokuojami priepuoliai, tuo tarpu priepuoliai įtakoja miego vientisumą, jo fazes. Kai kurių epilepsijos formų (idiopatinės židininės, infantilinių spazmų ir kt.) epilepsiniai priepuoliai aktyvuojasi užmingant, kitų (juvenilinės miokloninės)- prabundant. Miego pradžios nustatymas yra reikalingas epilepsija sergančių ligonių miego struktūros analizei, ankstyvųjų epilepsinių iškrūvių atpažinimui bei tiksliai narkolepsijos diagnostikai. Todėl klinikinėje praktikoje yra reikalingas automatinis diagnostinis metodas, kuris padėtų objektyviai, greitai ir tiksliai įvertinti miego pradžią. Mūsų tyrimo tikslas - įvertinti integruotos amplitudės EEG (aEEG) metodo patikimumą nustatant miego pradžią narkolepsija ir epilepsija sergantiems pacientams Tyrime dalyvavo Kopenhagos universitetinėje ligoninėje gydyti 25 narkolepsija sergantys bei 23 Vilniaus universiteto vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / The onset of sleep under normal circumstances in young adult humans is normally through Non-REM sleep after 15 minutes of being awake. The abnormal entry into sleep through REM sleep can be diagnostic in patients with narcolepsy. One important investigation in diagnosing narcolepsy is the Multiple Sleep Latency Test (MSLT), where onset of sleep and occurrence of REM – if any is measured 4 times per day. This test is traditionally scored by visual analysis of sleep onset and onset of REM sleep. There is tight relation between sleep and epilepsy. During sleep epileptiform activity is frequent and seizures make influence on the quality of sleep ant it’s phases. In some types of epilepsy (e.g. idiopathic focal) seizures occur during onset of sleep, in others (juvenile myoclonic) – short time after awaking. Detection of sleep onset is very important for the evaluation of the sleep quality of epilepsy patient’s and for accurate diagnosis of narcolepsy. EEG interpretation strongly depends on the skills of the EEG reader. Therefore automatic sleep onset detection could be useful diagnostic tool for EEG interpretation. We have found it of interest to investigate if an automatic analysis amplitude – integrated electroencephalography (aEEG) method could reliable identify sleep onset by comparing it with visual analysis in 25 narcolepsy patients, who were treated in Copenhagen University hospital and 23 children with epilepsy (idiopathic focal and juvenile myoclonic), who were treated in... [to full text]

Tyrimo objektas: miego ir paros ciklo įtaka atminčiai, sveikiems asmenims. Darbo tikslas: nustatyti kaip miegas ir paros ciklas veikia sveikų žmonių atmintį. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kaip vidinės kūno temperatūros pokyčiai veikia nuotaiką ir mieguistumą. 2. Ištirti, kaip paros ciklo metu kinta atminties aktyvumas. 3. Palyginti atminties aktyvumą po išsimiegotos nakties su atminties aktyvumu po bemiegės nakties. Tyrimo hipotezės: vidinės kūno temperatūros svyravimai atspindi atminties aktyvumą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė. Empirinis tyrimas naudojat kompiuterinę testų programą ANAM4. Statistinė duomenų analizė. Išvados: 1. Vidinė kūno temperatūra veikia, mieguistumą ir nuotaiką. Kai nakties metu vidinė kūno temperatūra krenta, padidėja mieguistumas ir pablogėja nuotaika, o kai dienos metu vidinė kūno temperatūra kyla, mažėja mieguistumas ir pagerėja nuotaika. 2. Vidinės kūno temperatūros svyravimai atspindi darbinės atminties aktyvumo svyravimus, kai reikia atsiminti išmoktus objektus. O atliekant matematinius skaičiavimus ir erdvinio suvokimo užduotis, atmintis aktyvumo svyravimai nesutapo su vidinės kūno temperatūros svyravimais. 3. Atmintis aktyvumas yra geresnis dieną po išsimiegotos nakties, lyginant su diena po bemiegės nakties. / The object of research: sleep and circadian rhythm effects on healthy people memory. The aim of research: to find out how sleep and circadian rhythm effects memory in healthy The goals of research: 1. Find out, how core body temperature effects mood and sleepiness. 2. Determine, how memory activity changes in circadian rhythm. 3. Compare memory activity after sleep night with memory activity after sleepless. Hypothesis: core body temperature reflects fluctuations in memory activity. Research methods: Scientific literature analysis. Empiric research using computer cognitive tests program ANAM4. Statistical data analysis. Conclusions: 1. Core body temperature affects sleepiness and mood. When at night time core body temperature decreases, sleepiness increase and mood impairs, and when at day time core body temperature increases, sleepiness decreases and mood improves. 2. Core body temperature fluctuations reflects memory activity, when need to recognize learned objects. In mathematical computation and spatial processing, memory activity does not match with core body temperature fluctuations. 3. Memory activity is higher during day after sleep night, comparing with memory activity after sleepless night.

Darbo autorius: Jurgita Janonytė Darbo pavadinimas: Pacientų, sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimu, miego kokybės įvertinimas Slaugos magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: doc. dr.Vita Danilevičiūtė Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Trečdalį mūsų gyvenimo praleidžiame miegodami, būsenoje, kuri yra kritiškai svarbi fizinei, psichinei ir emocinei gerovei [1]. Šiandien maždaug pusė pasaulio gyventojų rizikuoja susidurti ar susiduria su kokiomis nors miego problemomis. Kai asmuo paveikiamas vieno iš daugiau nei 90 miego sutrikimų, dėl to gali būti rimtos fizinės ir psichologinės pasekmės. Be to, miego sutrikimai smarkiai sustiprina kitų ligų poveikį [2]. Norint pastebėti miego kokybės pokyčius ir laiku juos koreguoti, būtina turėti tinkamą instrumentą miego kokybei vertinti [3]. Darbo tikslas buvo įvertinti pacientų, sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimu miego kokybę. Tikslui pasiekti numatyti uždaviniai: 1. Išsiaiškinti grupės sergančiųjų galvos smegenų kraujotakos sutrikimu gulimosi bei kėlimosi laiką, taip pat laiką, praleistą lovoje bei miegojimo laiką. 2. Išsiaiškinti grupės pacientų, sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimu migdomųjų vaistų vartojimą bei žvalumą dienos metu. 3. Apskaičiuoti grupės pacientų sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimu Pitsburgo miego kokybės indeksą. 4. Nustatyti, kaip Pitsburgo miego kokybės indeksas priklauso nuo pacientų amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo bei gyvenamosios vietos. Gautos išvados:... [toliau žr. visą tekstą] / Author: Jurgita Janonytė Title: Evaluation of sleep quality of patients with stroke Work supervisor: doc. dr.Vita Danilevičiūtė Vilnius University Faculty of Medicine Institute of Rehabilitation, Sport’s medicine and Nursing One third of our life we spend sleeping. Furthermore, sleep is the condition, which is critically important for our physical, mental and emotional health. Today about half the people in the world are risking to confront or are confronting with sleep problems. Also, sleep disorders increase the affect of other illneses. 10 percent of adults and one in two of older aged people have sleep disorders or are ill with chronicle insomnia. It is important to have a suitable instrument to evaluate the quality of sleep in order to notice the changes in sleep quality and to correct them in time. The work purpose was to evaluate the sleep quality of patients with stroke in the area of Vilnius. To reach the purpose the main tasks were: 1. To find out the group’s of patients who had suffered a stroke time when they go to bed and wake up. Also, the time spent in bed and the sleeping time. 2. To find out the group’s of patients who had suffered a stroke soporific use and cheerfulness at daytime. 3. To calculate the Pitsburg‘s sleep quality index of group of patients who had suffered a stroke. 4. To evaluate how Pitsburg‘s sleep quality index depends on patients‘ age, illness manifesting time, education and living place. The object and methods of research: The research was... [to full text]

Miego sutrikimai yra vienas labiausiai paplitusių nūdienos medicininių nusiskundimų. Paskutiniu metu miego medicina domimasi vis labiau, keičiasi gydytojų ir visuomenės supratimas apie miegą, jo sutrikimus, ligas ir negalavimus, susijusius su miegu. Vienas iš svarbesnių ir labai varginančių sutrikimų yra miegas be poilsio jausmo. Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kas lemia poilsio jausmą po miego. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriama miego vientisumo ir suskaldymo reikšmės poilsio jausmui tyrimams. Manoma, kad miego fragmentacija – miego suskaidymas dažnais trumpais nubudimais – mažina jo atstatomąją vertę, ypač smegenims. Pagrindinis darbo tikslas buvo išnagrinėti miego struktūrą ir kokybę per miego ciklus, fazes ir stadijas bei įvertinti miego struktūros ryšį su poilsio jausmu po miego nepriklausomai nuo nemigos tipo. Buvo nagrinėjami trijų tipų – elgesiniai, vegetaciniai ir žieviniai mikro – nubudimai ir jų dinamika nakties metu, skirtinguose miego cikluose ir stadijose. Subjektyviai vertinama miego kokybė buvo analizuojama pasitelkus Pitsburgo miego kokybės indeksą. Darbo rezultatai parodė, kad miego stabilumas nakties pradžioje turi didesnę įtaką subjektyviam miego kokybės jausmui negu miegas nakties pabaigoje. Nubudimų indekso dydžiui reikšmingos įtakos turi miego stadija ir nubudimo tipas, nepriklausomai nuo miego ciklo, o didžiausią įtaką poilsio jausmui turi visų tipų nubudimų, ypač žievinių mikronubudimų, indeksų padidėjimas antroje lėtojo miego stadijoje. / Sleep disorders are one of the most common medical complaints today. There is a growing interest in sleep medicine, attitude of doctors and society is changing and knowledge about sleep and its disorders is increasing. One of the most tedious and understudied sleep problems is non-restorative sleep. Researchers are still debating about what determines persons rest sense after the sleep. A lot of attention recently is paid for sleep integrity and a role of sleep fragmentation for the rest sense. It is thought that sleep fragmentation with short arousals could have effect on the sleeps restorative function. The aim of our study was to analyze sleep structure and sleep quality through sleep cycles, phases and stages and to evaluate structure’s relationship with subjective sense of rest after the sleep without paying attention to the type of insomnia. We have analysed three types of arousals (behavioural, vegetative and microarousals) and their dynamics during the night, in different sleep cycles and stages. Subjective sleep quality was evaluated using the Pittsburgh sleep quality index. Work results showed that for the subjective sense of rest after the sleep it is more important the stability of sleep in the initial than in the last sleep cycles. Sleep stage and arousal type regardless of sleep cycle are significant factors for the arousal index values and that increase of all arousal indices in NREM 2 stage (especially increase of microarousal index) has strongest impact for... [to full text]

Sleep disorders are one of the most common medical complaints today. There is a growing interest in sleep medicine, attitude of doctors and society is changing and knowledge about sleep and its disorders is increasing. One of the most tedious and understudied sleep problems is non-restorative sleep. Researchers are still debating about what determines persons rest sense after the sleep. A lot of attention recently is paid for sleep integrity and a role of sleep fragmentation for the rest sense. It is thought that sleep fragmentation with short arousals could have effect on the sleeps restorative function. The aim of our study was to analyze sleep structure and sleep quality through sleep cycles, phases and stages and to evaluate structure’s relationship with subjective sense of rest after the sleep without paying attention to the type of insomnia. We have analysed three types of arousals (behavioural, vegetative and microarousals) and their dynamics during the night, in different sleep cycles and stages. Subjective sleep quality was evaluated using the Pittsburgh sleep quality index. Work results showed that for the subjective sense of rest after the sleep it is more important the stability of sleep in the initial than in the last sleep cycles. Sleep stage and arousal type regardless of sleep cycle are significant factors for the arousal index values and that increase of all arousal indices in NREM 2 stage (especially increase of microarousal index) has strongest impact for... [to full text] / Miego sutrikimai yra vienas labiausiai paplitusių nūdienos medicininių nusiskundimų. Paskutiniu metu miego medicina domimasi vis labiau, keičiasi gydytojų ir visuomenės supratimas apie miegą, jo sutrikimus, ligas ir negalavimus, susijusius su miegu. Vienas iš svarbesnių ir labai varginančių sutrikimų yra miegas be poilsio jausmo. Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kas lemia poilsio jausmą po miego. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriama miego vientisumo ir suskaldymo reikšmės poilsio jausmui tyrimams. Manoma, kad miego fragmentacija – miego suskaidymas dažnais trumpais nubudimais – mažina jo atstatomąją vertę, ypač smegenims. Pagrindinis darbo tikslas buvo išnagrinėti miego struktūrą ir kokybę per miego ciklus, fazes ir stadijas bei įvertinti miego struktūros ryšį su poilsio jausmu po miego nepriklausomai nuo nemigos tipo. Buvo nagrinėjami trijų tipų – elgesiniai, vegetaciniai ir žieviniai mikro – nubudimai ir jų dinamika nakties metu, skirtinguose miego cikluose ir stadijose. Subjektyviai vertinama miego kokybė buvo analizuojama pasitelkus Pitsburgo miego kokybės indeksą. Darbo rezultatai parodė, kad miego stabilumas nakties pradžioje turi didesnę įtaką subjektyviam miego kokybės jausmui negu miegas nakties pabaigoje. Nubudimų indekso dydžiui reikšmingos įtakos turi miego stadija ir nubudimo tipas, nepriklausomai nuo miego ciklo, o didžiausią įtaką poilsio jausmui turi visų tipų nubudimų, ypač žievinių mikronubudimų, indeksų padidėjimas antroje lėtojo miego stadijoje.