Santrauka Holokausto atminties raida Lietuvoje neatitinka pasaulinės holokausto kultūros plėtros tendencijų dėl kelių priežasčių: 1) lietuvių holokausto atmintis po karo buvo sukliudyta, ką galima įvardinti kaip atminties trūkumą; 2) lietuvių holokausto atmintis po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta smarkiai įtakoti iš išorės. Šios priežastys lemia holokausto atminties raidos problemiškumą svarbiausiuose holokausto kultūros plėtros sluoksniuose: istoriografijoje, valstybės politikoje, viešajame ir individualiame diskurse. / Zusammenfassung Die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in Litauen entspricht nicht der weltweiten Tendenz der Holocaustkultur, undzwar aus folgenden Gründen: 1) Das Gedächtnis der Litauer an den Holocaust ist nach dem Krieg verhindert worden, was man eigentlich auch Gedächtnismangel nennen könnte; 2) Das litauische Holocaustgedächtnis wurde nach der Wiedererlangung der Unabhängigkeit stark von außen beeinflusst. Dies macht die Entwicklung des Holocaustgedächtnises in den für die Entwicklung der Holocaustkultur wichtigsten Schichten (in der Geschichtsschreibung, Staatspolitik, im öffentlichen und individuellen Diskurs) problematisch.

XVIII ir XIX a. vyko ginkluoti išsivadavimo iš nacionalinės ir socialinės priespaudos judėjimai. Tai 1794 m., 1830 – 1831 m. ir 1863 – 1864 m. sukilimai, kurie telkė įvairių luomų žmones kovai prieš pavergėjus. Sukilimai atsispindi skirtingų laikotarpių atminties kultūroje, žmonės juos pamena ir įvairiais būdais įamžina. Atminties kultūra gali pasireikšti pačiais įvairiausiais aspektais, per kuriuos galima tirti kaip formuojama atmintis apie sukilimus ir kiek žmonėms jie yra reikšmingi. Šiame darbe analizuojami sukilimai atminties kultūroje Šiaulių apskrityje nuo 1918 m. iki šių dienų. Pirmiausia pateikiama istoriografijos analizė, kaip Lietuvos ir užsienio autoriai nagrinėja atminties kultūrą. Istoriografija nagrinėjama siejant su šiais sukilimais. Tiriamosiose dalyse išskiriami tokie aspektai kaip laikraščiai, muziejai, paminklai ir gatvėvardžiai. Tema yra aktuali, kadangi naujaisiais laikais paplinta mikroistorijos tyrimai, kuomet analizuojama smulkių vienetų istorija, koncentruojamasi į labiau apibrėžtus ir glaustus tyrimus, todėl svarbu pažvelgti kaip ankstesnėje ir dabartinėje visuomenėje įamžinami šie įvykiai. Pirmiausia darbe tiriama, kaip sukilimų tema perteikiama Šiaulių apskrities laikraščiuose, žiūrima, ar tai yra aktualus klausimas. Taip pat išryškinami svarbiausi aspektai, kurie pateikiami straipsniuose. Pasitelkiama laikraščių klasifikacija pagal tris laikotarpius: tarpukaris, sovietmetis ir Nepriklausomybės laikai. Šis skirstymas naudojamas ir kitose... [toliau žr. visą tekstą] / In the 18th and 19th century, there were armed liberation movements against national and social oppression. There were uprisings in 1794, 1830 - 1831 and 1863 – 1864, when people from various estates were gathered to fight against the subjugators. Memory culture can reflect in various aspects, through which we may research how memory of uprisings is formed and how much they are important for people. This work contains the analysis of uprisings memory culture from 1918 to our days in Siauliai district. The presentation of the historiography analysis is presented at the beginning. Historiography is analyzed linking with these uprisings. Such aspects as newspapers, museums, monuments and street’s names are distinguished in research parts. The subject is relevant, due to spreading microhistory studies in the new era, when history of small units is analyzed, concentrating on a more defined and more concise researches. Therefore it is important to look how in the previous and the nowadays society these events are commemorated. First of all, in this research is analyzed how the theme of uprisings is rendered in newspapers of Siauliai district, also it is studied if this question is urgent. Three periods of newspapers classification are invoked: the interwar, The Soviet period, and Independence times. This distribution is also used in other parts of the research. In the next part the biggest attention is directed to the material of museums. It's interesting to know if any... [to full text]

Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text] / Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text]

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgti atmenieji lydiniai, pagrindinės jų savybės bei panaudojimo pavyzdžiai, atlikta literatūros nagrinėjama tematika apžvalga, pagrindiniai šių medžiagų panaudojimo privalumai ir trūkumai. Atlikus literatūrinos apžvalgą, remiantis teoriniais duomenimis ir charakteristikomis, suplanuotas ir atliktas eksperimentas — siekiant geriau išsiaiškinti pagrindines šių lydinių savybes bei charakteristikas, kurios reikalingos norint šias medžiagas panaudoti robotiškos srityje - robotų vykdikliams. Eksperimentiškai gauti duomenys pateikiami grafikų pavidalu, iš kurių nustatytos pagrindinės charakteristikos, kurios reikalingos norint sėkmingai šias medžiagas panaudoti projektuojant įvairius mechanizmus ir pavaras su šio lydinio vykdikliais. Eksperimento metu gauti duomenys panaudojami sudarant sistemos dinaminį modelį, kuris sumodeliuojamas skaitmeniniu būdu. Gaunamas sistemos atsakas, kuris patvirtina eksperimento metu gautus duomenis ir suteikia galimybę tolesnius eksperimento plėtojimo planus ir tyrimus vykdyti skaitmeniniais metodais. / This final master thesis contains an overview of shape memory alloys, their literature review, main characteristics, common sage examples as well as their advantages and disadvantages. After analyzing the literature review the experiment has been planed and made in purpose of researching the most basic characteristics of shape memory alloys. The experiment was made with a shape memory alloy spring. The main purpose of the research is to get the most of the characteristics that are mostly needed for the successful usage in the robotic actuators. The data that was taken from the experiment in included in this paper. Acording to this data the conclusions has been made. Based on the experiment data and theoretical data the system’s dynamic model has been made to confirm the results that were taken from the experiment. This thesis allows to use the data taken from the experiment to be used in digital modeling, so further experimenting and system’s designing can be done using digital methods.

Darbe siekiama aprašyti periodinį ilgos atminties finansinių laiko eilučių elgesį. Remiantis anksčiau sukurtais modeliais, siūlomas h-faktorių Gegenbauer-LARCH modelis, kuris į LARCH tipo proceso sąlyginės dispersijos lygtį įtraukia apibendrintą ilgos atminties filtrą, paremtą Gegenbauer polinomais. Darbe pateikiama anksčiau sukurtų modelių, skirtų finansinių aktyvų grąžų kintamumo modeliavimui, apžvalga. Remiantis ankstesnėmis idėjomis ir darbais, sukonstruojamas naujas Gegenbauer-LARCH modelis, kuriam tikrinama kovariacijos stacionarumo sąlyga. Pateikiamos modeliuotos h-faktorių Gegenbauer-LARCH proceso trajektorijos. Sukurtas modelis taikomas realiems Euro-Dolerio valiutų kurso duomenims. Identifikuotas modelio parametrai vertinami LUDE algoritmu, kuris maksimizuoja didžiausio tikėtinumo funkciją. Atliekama modelio adekvatumo analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / On the ground of previous works and ideas a new class of models which describe long memory periodic behaviour in a time varying volatility of financial returns is introduced. Generalised periodic long-memory filters, based on Gegenbauer polynomials, are included into volatility equation of LARCH model and capture long memory periodic behaviour of the data. Thus, a new type of model called h-factor Gegenbauer-LARCH is presented. Moreover, a covariance stationarity condition is checked for one factor Gegenbauer-LARCH model. Also, generated processes are demonstrated. Furthermore, h-factor Gegenbauer-LARCH model is applied to Euro-Dollar hourly exchange rate returns. Identified model is estimated by means of LUDE algorithm which maximizes maximum likelihood function. The adequasy of the model is checked by reviewing residuals behaviour. Concerning empirical results the following conclusion is drawn: • Although model captures specific characteristics of the data such as slowly decaying periodic behaviour of autocorrelation function and pronounced peaks in periodogram but residuals analysis shows that model should be improved. Bordignon, Caporin, Lisi suggest that all possible frequencies were included to the model because higher frequencies might not be obvious from autocorrelation function or periodogram. However, we face computer capability problem. As a matter of fact, we cannot estimate a more complex model. Inclusion of autoregresive coefficients into the model did not... [to full text]

Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]