Per savo veiklos metus Europos žmogaus teisių teismas ne tik išnagrinėjo šimtus bylų, kuriose ieškovai iš įvairių Europos valstybių skundėsi dėl savo šalyje pažeistų jų teisių, bet ir sukūrė savitą, visame pasaulyje pripažintą jurisprudencijos mokyklą bei tradicijas, kaip vertinti žmogaus teisių pažeidimus ir kaip spręsti tokio pobūdžio bylas. Tačiau kyla klausimas, kokia Teismo sprendimų reikšmė nacionalinei teismų jurisprudencijai ir teisei ? Darbe analizuojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, priimti bylose prieš Lietuvą. Siekiant atskleisti kiek svarbūs ir kokią reikšmę Lietuvos baudžiamajam procesui ir visai teisės sistemai turi Teismo sprendimai, lyginamos baudžiamojo proceso kodekso normos galiojusios iki minimų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo, kai buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai. Darbe aptariami dažniausiai pasitaikantys žmogaus teisių pažeidimai: sulaikymo ar suėmimo teisėtumo problema, suėmimo ar sulaikymo trukmės pažeidimai, galimybė ginčyti suėmimo teisėtumą, suimtojo teisė į gynybą, teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai. Rašant darbą remtasi Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais, baudžiamojo proceso, tarptautinės teisės specialistų mokslo darbais, straipsniais teisinėje literatūroje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. / During its years of activity, the European Court of Human Rights has tackled hundreds of cases where plaintiffs from various European countries complained about their rights violations in their own countries. Moreover, the Court created a specific and globally acknowledged jurisprudence school and traditions on the way the human rights violations should be assessed and how this kind of cases should be dealt with. Still, the question remains: what is the importance of the Court’s decisions to the national courts jurisprudence and the Law? The work analyses decisions of the European Court of Human Rights taken in court cases against Lithuania. In order to disclose the importance and significance of the Court’s decisions for the Lithuanian penal process and the legal system in general, a comparison has been made between the norms of the penal process code in force before and after the relevant Court’s decisions when the human rights violations were identified. The work discusses the most frequent human rights violations, such as the problem of the legality of detention and arrest, violations of the period of arrest or detention, the possibility of litigation of the arrest legality, the right of the arrested for defense, the right for fast case trial, and the violations of the presumption of innocence. The author based her work on the laws of the Lithuanian penal process and other legal acts, on the scientific works and articles in legal literature by the specialists in the penal... [to full text]

Baigiamojo darbo temos aktualumas grindžiamas tuo, kad šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje žmogaus teisės bei laisvės ir paties individo padėtis yra tiesiogiai įtvirtinama tarptautiniuose dokumentuose. Vis dėlto, pabrėžiama, kad nereikia pervertinti tarptautinės teisės galimybių tiesiogiai reguliuoti individo teises bei pareigas, nes didžiausia individo teisių ir pareigų dalis yra ir bus reguliuojami vidaus teisės normomis ir užtikrinama valstybės institucijų pagalba, o tarptautinės priemonės ir toliau liks kaip papildomos, tai yra veikiančios ten, kur valstybės mechanizmas neveikia ar negali veikti. Mokslinio darbo naujumą nusako Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtakos Lietuvos administracinio proceso teisei esmės ir reikšmės paieška. Baigiamajame darbe siekiama ne tik išnagrinėti minėto dokumento taikymo ypatumus Lietuvos administracinėje teisenoje, bet ir išsiaiškinti minėto administracinio proceso teisės šaltinio vaidmenį praktinėje viešojo administravimo institucijų veikloje. Šiame baigiamajame darbe iš esmės pirmą kartą tiriama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtaka Lietuvos administracinei teisenai ir bandoma prognozuoti tolimesnės administracinės teisenos doktrinos raidos tendencijas šiame kontekste. Baigiamajame darbe siekiant išnagrinėti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo ypatumus Lietuvos administracinėje teisenoje, visų pirma, išsiaiškinama administracinės... [toliau žr. visą tekstą] / Master work is written on very actual theme, because at present international law human rights and freedoms and position of individual are consolidated directly in international documents. Although international law could not directly regulate all human rights and duties, because the biggest part of individual rights and duties are and will be regulated by concrete state legal regulations and ensured by help of state institutions. International law regulations are only additional and work only there, where state mechanism does not work. Master work newness – searching the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms influence on Lithuania’s administrative process essence and meaning. The aim of master work is not only analyzing peculiarity of aiming above mentioned document, but to find out the role of that document in active work of public administration institutions. In that master work first time is studied the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms influence on Lithuania’s administrative legal procedure and is tried to forecast the development of administrative process doctrine in this context. First of all in this work is explained the conception of administrative process, the main touches and structure institutions, which implement administrative legal procedure. In the work is also described the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms purpose and meaning. In work is analyzed... [to full text]

The subject of this Paper is „The right to life regulation under the European Convention on Human Rights“. The right to life is the most basic human right. It is guaranteed under many international conventions and it is protected by constitutions of all states of the world. The right to life is the first right guaranteed in the European Convention of Human Rights. Scope of this right has changed during the years. It was strongly influenced by the decisions of the European Court of Human Rights.

Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

Šiame ribotos apimties magistro baigiamajame darbe analizuojama žmogaus teisių apsaugos institucijų sistema. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinės žmogaus teisių institucijos, veikiančios pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, sampratos analizei. Pateikiama užsienio šalių nacionalinių žmogaus teisių institucijų analizė (Airija, Danija, Vokietija, Lenkija). Darbe darytina išvada, kad Lietuvoje turėtų būti steigiama nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri vykdytų žmogaus teisių padėties stebėjimą, didintų visuomenės žinomumą, konsultuoti valstybės valdžios institucijas žmogaus teisių klausimais, bendradarbiautų su tarptautinėmis institucijomis, užtikrintų Lietuvoje tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi, nagrinėtų individualius asmenų skundus dėl visų žmogaus teisių pažeidimų tiek viešoje, tiek privačioje srityje. Taip pat darbe analizuojamos klasikinių ir specializuotų ombudsmenų veikla ir reikšmė žmogaus teisių apsaugoje, pateikiant Skandinavijos valstybių ombudsmenų veiklos analizę bei išsamiau analizuojamas Lietuvos Respublikoje įsteigtų Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolieriaus bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijų statusas. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teismo, kaip pagrindinės žmogaus teises ginančios institucijos, veiklos analizė, prieinant prie išvados, jog teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra viena svarbiausių žmogaus teisių apsaugos garantijų. Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses the system of human rights institutions. Special focus is placed on the concept of national institutions operating in compliance with the Paris Principles approved by the United National General Assembly. An analysis of foreign national human rights institutions (Ireland, Denmark, Germany, Poland) is also offered. The study made leads to the conclusion that a national institution should be established in Lithuania to monitor the human rights situation, improve public awareness, consult state authorities on human rights issues, cooperate with international institutions, ensure compliance with international human rights standards in Lithuania, and examine complaints by individual persons regarding any violation of human rights in both public and private sectors. The thesis also analyzes the activities of traditional and specialized ombudsmen and the role they play in the protection of human rights, based on a detailed overview of the activities of Scandinavian ombudsmen. It addresses in detail the status of the Seimas ombudsmen, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman and the Office of the Ombudsman for the Protection of Children’s Rights operating in the Republic of Lithuania. The master’s thesis also analyses the activities of courts of law as the primary institution to protect human rights, concluding that the principle of judicial independence serves as a principal human rights guarantee. The status of the Constitutional Court of the... [to full text]

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.

Santrauka Bandant atsakyti į klausimą ar naujoji JT Žmogaus teisių taryba – veiksmingesnės žmogaus teisių apsaugos garantas ar viso labo iliuzija, šiame darbe yra aptariami Tarybos pirmtakės – Komisijos – istorija, raida, pasiekimai, trūkumai bei privalumai. Taip pat yra pateikiamas šios JT žmogaus teisių institucijos reformos įvertinimas. Darbe – aptariama pakitusi Tarybos vieta bei statusas JT sistemoje (nuo šiol Taryba yra pagalbinė Generalinės Asamblėjos institucija). Taip pat yra analizuojama Tarybos sudėtis, aptariant pakitusį narių skaičių bei geografinį jų pasiskirstimą. Detaliai analizuojama nauja rinkimų į Tarybą tvarka, kuri turėtų padidinti Tarybos atskaitingumą bei pakelti pasitikėjimą ja. Darbe taip pat nagrinėjami reikalavimai šalims, siekiančioms patekti į Tarybą, o taip pat papildomi bendradarbiavimo reikalavimai šalims, išrinktoms į Tarybą. Aptariamas padidintas Tarybos sesijų skaičius bei jų bendra trukmė, kas turėtų suteikti Tarybai galimybę greičiau, rimčiau bei nuosekliau reaguoti į žmogaus teisių problemas, staiga kylančias krizes, o taip pat užsiimti žmogaus teisių pažeidimų prevencija. Darbe – analizuojami Tarybos veiklos mechanizmo elementai – specialiosios procedūros, skundų procedūra, Patariamasis komitetas, bei naujoji Visuotinės periodinės peržiūros procedūra. Taip pat yra aptariamas kitas aspektas, nuo kurio didele dalimi priklauso Tarybos veiksmingumas – NVO vaidmuo Tarybos veikloje, kuris išliko beveik toks pats koks jis buvo Komisijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In an attempt to answer the question whether the new UN Human Rights Council is a guarantee of a more effective protection of human rights or merely an illusion, the paper discusses history, development, achievements, shortcomings and merits of the Council's predecessor -- the Commission. The paper also presents an assessment of this UN human rights institution's reform. The paper discusses the altered place and status of the Council within the UN system (from now on the Council is a subsidiary institution of the General Assembly). The paper also analyzes the Council's composition, discussing the changed number of members and their geographical distribution. The paper also provides detailed analysis of the new rules for electing Council members, which should make the Council more representative and should increase trust in the Council. The paper also examines requirements set for the countries vying for a seat on the Council as well as additional requirements for the countries elected to the Council. The paper discusses the increased number of sessions and their overall duration, something that should help the Council to react to sudden human rights crises and to deal with human rights problems in a faster, more serious and more consistent manner as well as help the Council to be proactive when it comes to human rights violations. The paper analyzes the elements of the Council's work mechanism -- special procedures, complaint procedure, the Advisory Committee and the... [to full text]

At the end of XX century, after the collapse of totalitarian regimes, Central and Eastern European states started a new development process related to essential constitutional reforms. It became necessary to ensure human rights and freedoms, their fulfilment and protection. Human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries make one of the most fundamental institutions of constitutional law. This master thesis analysis human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries as well as discloses in detail personal, political and social, economic and cultural rights according to the content of rights.

Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą] / This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]

Šio darbo tikslas – remiantis tarptautinės teisės normomis įvertinti Čečėnijos tarptautinį teisinį statusą skirtingais kovos už nepriklausomybę laikotarpiais, nustatyti Čečėnijoje vykusių ginkluotų konfliktų pobūdį bei apžvelgti šių ginkluotų konfliktų metu padarytus žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Darbe remiantis tarptautinės teisės aktais atskleidžiamas tautų apsisprendimo teisės turinys, jos santykis su teritorinio vientisumo principu. Apžvelgiami tarptautinės teisės subjektų požymiai, didžiausią dėmesį skiriant valstybės sąvokai ir požymiams, nagrinėjami svarbiausi Čečėnijos statuso aspektai. Taip pat atskleidžiama ginkluoto konflikto sąvoka bei aptariami tarptautinio ir netarptautinio ginkluotų konfliktų požymiai, kuriais remiantis nustatomas Čečėnijoje vykusių konfliktų pobūdis. Darbe apžvelgiama Europos žmogaus teisių teismo praktika ir remiantis ja nustatomi humanitarinės teisės pažeidimai, padaryti vykstant ginkluotiems konfliktams Čečėnijoje. 1991-1992 m. Čečėnija turėjo visus pagrindinius valstybės požymius: gyventojus, apibrėžtą teritoriją, vyriausybę. Tai reiškė jos, kaip valstybės, susikūrimą pagal tarptautinės teisės normas. Čečėnijos pergalė Pirmajame Čečėnijos kare dar kartą patvirtino Čečėnijos valstybingumą. Rusija savo vėlesniais veiksmais de facto patvirtino Čečėnijos nepriklausomybę. Išnagrinėjus galimus skirtingus Čečėnijos ginkluotų konfliktų vertinimus bei remiantis darbe prieita išvada, kad Čečėnija yra nepripažinta... [toliau žr. visą tekstą] / This work aims to evaluate the international legal status of Chechnya in different periods of its fight for independence on the basis of international legal norms and to determine a type of armed conflicts that took place in Chechnya as well as to review violations of human rights and the international humanitarian law made during these armed conflicts. Following international legal acts the work reveals contents of the freedom of national self-determination and its relation to the principle of territorial integrity. Also, the work reviews qualifications of persons of the international law with a particular attention given to the concept and attributes of the state and examines the most important aspects of the status of Chechnya. Also, this research presents the concept of the armed conflict and discusses features of international and non-international armed conflicts on which basis the type of conflicts that took place in Chechnya has been determined. The work overviews the case law of the European Court of Human Rights on which basis violations of the humanitarian law that were made during the armed conflicts in Chechnya have been determined. In 1991/1992 Chechnya had all main qualifications of the state: population, a defined territory and the government. According to the norms of the international law this meant its establishment as the state. The victory of Chechnya in the First Chechnya War has proved Chechnya statehood once again. Russia de facto confirmed... [to full text]