Migruojančių lašišinių žuvų ištekliai Lietuvoje kadaise buvo gerokai didesni. Jų populiacijos santykinai stabilios išliko iki pat XX amžiaus pradžios. Tačiau vėliau šių žuvų ištekliai pradėjo pastebimai mažėti, daugiausiai dėl padidėjusios taršos ir užtvankų statybos bei melioracijos. Todėl Lietuvoje buvo paruošta migruojančių lašišinių žuvų išteklių atkūrimo programa. Siesartis upėje žuvitakis pradėjo veikti nuo 2005 m. Per tyrimų laiką pastebėtas santykinis lizdų skaičiaus gausėjimas aukščiau patvankos. 2008 m užfiksuotas didžiausias lizdų skaičius aukščiau patvankos bei didžiausias vidutinis lizdų dydis. Iš 18 radijo žymekliais sužymėtų žuvų netoli žuvitakio (<50 m) buvo registruotos 13. Iš jų 9 buvo užfiksuotos pačiame žuvitakyje, o jį perėjo 6. Todėl žuvitakio efektyvumo rodikliu reiktų laikyt 66 %. Žuvitakio įveikimo greitis nepriklausė nei nuo žuvies lyties, nei nuo žuvies dydžio (Mann-Whitney U test p>0.05). Daugiausiai laiko suženklintos žuvys praleido viduriniame žuvitakio trečdalyje. / The population of Atlantic salmon (Salmo salar L.) and Sea trout (Salmo trutta trutta L.) in Lithuania used to be much bigger. But by the beginning of this century due to the increased water pollution and dam construction improvement stocks of these species almost reached the level of extinction. That is why some measures where taken to save the population. In 2005 fish ladder was built in Siesartis river providing fish access to extra 25 km of the rivers respectively. In Siesartis River distribution of redds bellow and above dam varied significantly over monitoring area. The biggest increase of redds above dam was in 2007-2008, 2-3 years after fish ladders construction.. In 2008 relative abundance of redds above the dam was significantly greater than bellow the dam and mean values of relative redds abundance, area and mean size over all monitoring period were also greater for river stretch above the dam. From radio tagged 18 salmonid specimens in Siesartis river 13 (10 females and 3 males) were registered very close (<50 m) to fish ladder. Of those registered 9 fishes ascended fish ladders and 6 of them passage. Movement analysis through fish ladders revealed that most time fishes spent in the middle of fish ladders. Fish ladders passage time did not depend on sex neither on fish size (Mann-Whitney U test p>0.05). Radio tracking studies revealed that Valtūnai hydropower plant fish ladders efficiency was 66 % - two thirds of salmonids ascending fish ladders actually passed it... [to full text]

Ilgą laiko tarpą hidroenergetika vertinta kaip sėkminga žmonijos vystimosi ir akivaizdžios naudos išraiška, pastaruoju metu siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai bei įtaka klimato kaitai. Lygumų šalyse, net ir mažos galios hidroelektrinių statyba pareikalauja didelių užliejamų žemės plotų. Šiame darbe atlikome aštuoniasdešimties iki 2007 metų pastatytų hidroelektrinių poveikio aplinkai analizę bei aptarėme galimą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemoje„ numatytų statyti HE poveikį aplinkai palyginant didžiąją ir mažąją hidroenergetiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nedidelės galios hidroelektrinės poveikis aplinkai, lyginant pagaminamos energijos vienetui yra daug didesnis nei didelių hidroelektrinių atveju. Tam, kad pagaminti 1 kW elektros energijos – 100 kW galingumo hidroelektrinėje, reikės užlieti apie 0,5 ha žemės, kai tokiam pačiam kiekiui pagaminti didelėje (100MW) galios HE prireiks 0,06 ha užliejamos žemės. Planuojamų statyti hidroelektrinių atveju, nepriklausomai nuo regiono, hidroelektrinių tvenkiniai užlietų didelius, žemių plotus. Įgyvendinant „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemą“ būtų sunaikinti 670 km2. miškų ir žemės ūkio naudmenų. Vien tik užtvankos ant Nemuno užlietų 278 km2 užimantį plotą. Užliejamos žemės vertintinos kaip didelę ekologinę ir estetinę vertę turinčios teritorijos, pasižyminčiomis unikaliomis gamtinėmis buveinėmis ir turtinga rūšine įvairove. Užliejus teritorijas radikaliai pakeičiamas kraštovaizdis, prarandamos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last century hydroenergy become one of the most important energy source in the world. However, the environmental impacts of dams have been disccused widely in recent years. Number of reserches indicates dams reservoir as an significant greenhouse gas source. The objective of this research was to evaluate the effects on environment made by electrical dams in country of flatlands. To assess all possible impact of designed power plants, analysis of more than 80 working electrical dams has been made. The impact of small and large power plants was considered. Analysis shows that there was a quite big difference in flooded land area per energy unit (kW), between low-power and high-power hydroelectric. Average flooded area for 100 kW power plant destroys over 0,5 hectare of species rich semi-natural grasslands forests and other landed property. When high-power (100MW) hydroelectric dam require only about 0,06 hectare of flooded land per unit. Thus, indicates that small water-plants gives much more negative impact per unit, than big ones. However, the impact of dams, are highly destructive in conditions of flatlands. Results has showed that further hydroenergy development in Lithuania, according to planned “Lithuanian hydroenergy resource use scheme” would require vast flooded area of total 670 km2. In addition, dams reservoir emit a significant amount of greenhouse gas to the atmosphere. The impact of Global warming will contribute 43960 thousand ton of CO2 and 580... [to full text]